Žymų Archyvai: stotis

SMALININKAI

IX – X amžiaus kronikose tarp Vyslos ir Nemuno minima Prūsų šalis. Dalis ją sudariusių genčių  gyveno Nemuno žemupyje, tarp jų buvę ir skalviai, kurių genčiai priklausiusi Smalininkų teritorija. Per šią teritoriją ėjęs nuolatinis Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų Lietuvos puldinėjimo kelias.

1253 metais prūsų ir žemaičių žemės atitekę Vokietijai, tačiau žemaičiai tokiam veiksmui ryžtingai pasipriešinę, 1260 metais išviję kryžiuočius ir vėl tapę LDK dalimi. Prūsijoje tuo metu taip pat prasidėjęs ilgai trukęs ir galiausiai pralaimėjęs sukilimas, vadovaujamas H.Manto. Po pralaimėjimo prūsai likę Ordino priklausomybėje.

Toliau skaityti SMALININKAI

MURKA

Sveiki, sveiki…   A, tai Jūs norėjote su manim susipažinti?  Taip, aš Murka.

murka-1

Interviu..? Ką Jūs… taip iš karto..? Ne, ne. Patariu Jums šeimininkę pakalbinti. Ji tai mėgsta pokalbius.

Nuo šeimininkės:

Kartais sunku suprasti, kodėl Murka ne su visais mano svečiais bendrauja, o kad skiria žmones, kurie nemėgsta kačių, yra ne vienas pavyzdys. Jeigu toks nemėgėjas ilgiau užsibūna mūsų namuose, ji persikelia gyventi į balkoną.

Vienas pavyzdys. Pas mus viešėjo ne tik gera draugė, bet ir daug man padėjusi moteris. Bet tikra kačių nemėgėja. Aišku, Murkos tas dienas beveik nemačiau. Prieš viešniai išvykstant, atsitiktinai žvilgtelėjome į balkoną. Vaizdas buvo liūdnas – atrodė, kad Murka tuoj, tuoj atsisveikins su šiuo pasauliu. Grįžusi iš stoties, radau savo katę virtuvėje – ji kaip ir visada, kai pasiilgsta manęs, džiaugsmingai vartėsi. Tai ir suprask, kur talentai slepiasi…

„AKROPOLIS“ – MIESTO ŠIRDIS

Žinot, kiekvieną kartą apsilankęs „Akropolyje“, pasijuntu kaip anksčiau pasijusdavau atvykęs į stotį. Kas miega ant suoliukų prieigose, kas ilguose koridoriuose parsidavinėja už nedidelę kainą arba apskritai ieško pirmosios meilės, kas perpardavinėja truputį brangesnes „maisto“ ir „energijos“ prekes, kurios nepapuola į Maximos lentynas, kas svirduliuoja ir griuvinėja ant visų iš eilės praeivių, kas netradiciniais būdais tenkina seksualines fantazijas ir t.t.

Šie suminėti įvairaus elgesio šeimininkai pasižymi labai plačia amžiaus amplitude. Girtų čia sutiksi ir vaikų ir senių. Tas pat ir su kitų „specialybių“ atstovais. Tad, kokios išvados brangieji?

„Akropolis“ tampa Lietuvos miestų širdimi, smegenimis ar dar kokiu svarbiu organu. Nežinau, kokiu konkrečiai, tačiau svarbiu, labai svarbiu.

Prekybos centras tarsi atspindi verslo valdymo ir teorijos viršūnę. Žmonių psichologija yra taip gerai išnagrinėta, kad jiems duodama viskas vienoje vietoje, pakankamai kokybiškai ir nuolat (parduotuvės, kavinės dirba labai ilgai). Šis verslo modelis sugeba pritraukti visas socialines žmonių grupes: vaikai, benamiai, verslininkai, prostitutės, jaunimas, senjorai ir t.t. Tėra vienintelė miesto urbanistikoje vieta, kurioje susirenka tiek daug visiškai skirtingų žmonių – stotis.

O kas nutinka, kai susirenka tiek daug skirtinų žmonių vienoje vietoje? Daugėja nesusipratimų, konfliktų ir prievartos. Mano bičiulio anūkę, vaikščiojusią su draugėmis „Akropolyje“ jau ne kartą stumdė, užgauliojo įvairaus plauko paaugliai.

Verslas, žinoma, triumfuoja. Čia lankosi galime sakyti visi žmonės. Tačiau pačius žmones tai veikia dvejopai. Žinoma, jie patenkinti, kad gauna daug prekių ir paslaugų vienoje vietoje, bet kartu patiria didžiulį diskomfortą, stresą ir kitokias neigiamas emocijas dėl to paties dydžio, gausos, šurmulio, spalvų ir triukšmo. Turbūt daugelis girdėjote panašiai besiskundžiančius po apsilankymo šiuose gigantiškuose miesto traukos centruose. Turime išmokti kažkokiu būdu prisitaikyti.

„Akropolis“ – fenomenas veikiantis ir sudėtingas. Ateityje būtinai panagrinėsime jį giliau.