Žymų Archyvai: smegenys

Brandon Bays knyga „Kelionė“

Su kuo mums asocijuojasi žodis „kelionė“: su išvyka į gamtą, su įdomių šalių, vietų lankymu ar su įspūdžiais patiriamais paties keliavimo metu? Sutikite, kelionė gali būti nebūtinai patiriama fizine prasme – kai apeini viską savo kojomis bei, visa ką matai, gali paliesti ranka. Kelionės būna ir vizualios, kurias gali regėti televizoriaus ekrane, kompiuterio monitoriuje, ar įsivaizduojamos – kurios susikuriamos  bėgant raidžių eilutėms.  Yra ir daugiau kelionės formų, net labai neįprastų, kurios išgyventų įspūdžių stiprumu dažnai niekuo nenusileidžia įprastoms keliavimo formoms. Apie vieną iš tokių retų būdų pažinti pasaulį rašoma ir siūloma išbandyti – užmerktomis akimis, neišėjus iš namų, pasislėpus visiškoje tyloje – siūlo knygos – rašytojos Brandon Bays knygoje „Kelionė“.

"Tai - knyga apie laisvę. Laisvę gyventi savo gyvenimą, apie kokį visada svajojai."
"Tai - knyga apie laisvę. Laisvę gyventi savo gyvenimą, apie kokį visada svajojai."

B. Bays yra žinoma kaip netradicinės medicinos, psichoanalizės propaguotoja pasaulyje. Ji yra ne vienos knygos apie savigydą, savęs pažinimą autorė. Knygoje „Kelionė“ B. Bays aprašo įvykius autobiografine forma, pasakoja savo pačios problemas ir gyvenimo iššūkius, su kuriais teko susidurti. Jų pasekoje rašytoja atrado savyje stiprybės patirti nepaprastas keliones: keliones į savo vaikystę, į savo sielą, į tikrąjį savąjį „aš“. Autorė remiasi Zigmundo Froido atradimais apie pasąmonės vietą žmogaus psichologijoje ir vaikystėje išgyventų emocijų tąsą suaugusio individo gyvenime. B. Bays knygoje aprašo savo sugalvotą metodiką kaip atsikratyti pasąmonėje glūdinčių problemų, kurių sąsajas ji mato vaikystės pergyvenimuose. Pati rašytoja knygą pristato šiais žodžiais: „Tai – knyga apie laisvę. Laisvę gyventi savo gyvenimą, apie kokį visada svajojai. Visi turime problemų, dėl kurių jaučiamės lyg patekę į spąstus ar tam tikru būdu apriboti. <…> Kad ir kokia gili problema tai būtų, kad ir kiek ilgai būtumėte su ja kovoję, jūs turite galimybę tapti visiškai laisvas, vientisas, pagydytas.“ B. Bays aprašo, kaip savo atrastu psichoanalizės  metodu, pasitelkiant savi-hipnozę atsikratė auglio be chirurginės intervencijos. Taip pat aprašo eilę kitų atvejų, kaip pagelbėjo kitiems žmonėms atsikratyti ligų ir psichologinių barjerų naudojant „kelionės į vaikystę“ metodą. Savi-hipnozės metu yra pasineriama į vaikystėje išgyventas scenas: jos iš naujo pergyvenamos,  priimamos naujai, įvyksta atleidimas tiems žmonėms, kurie suvokiami kaip negiami dalyviai.

Žinoma, tokia stebuklinga savigyda gali suponuoti gerokai skeptišką požiūrį į knygą, bet, nuo savęs pasakysiu, jog šis savigydos metodas išties labai atpalaiduoja, suteikia tam tikrą palengvėjimo jausmą. Ar tai tikrai veiksminga, galite išbandyti patys. Be abejo, medicinai vis dar tebėra didelė paslaptis, kokios yra žmogaus smegenų galimybės ir kokios jų ribos. Tačiau akivaizdu, jog saviįtaiga turi nepaprastą galią ir neišmatuotą potencialą.

Mankšta ne tik kūnui!

Mankata ne tik kunui
"Dirbkite su skaičiais, spręskite kryžiažodžius, mokykitės kitos kalbos – kad ir po keletą žodžių per dieną, bet juk po savaitės jų mokėsite jau keturiolioka, o po mėnesio…?"

Šių dienų pasaulyje laikas įgavęs kitokį pagreitį nei tada, kai jaunystės dienas šventė mano močiutė, kuri rudenį minėjo 87-ąjį savo gimtadienį. Susėdusios dažnai pasikalbame apie tai, kiek daug informacijos turi sutilpti žmogaus galvoje. Seniau buvo lengviau, jos žodžiais tariant: neturėjo žmonės nei elektroninių pašto dėžučių, kurios turi savus slaptažodžius, nereikėjo nei banko kortelių, kuri, kaip visi žinome, turi vadinamuosius „pin“ kodus. Skaičiai, skaičiai, skaičiai – reziumavau mintyse ir pagalvojau, kad tikrai gan sudėtinga įsiminti tiek daug skirtingų skaičių kombinacijų. O ypač kai tau jau ne dvidešimt! Ką jau kalbėti apie skaičius, jei kartais net užmiršti, kur padėta piniginė ar automobilio  rakteliai.

Panašiais negalavimais skundžias ir mano mama, teta. Ir močiutė, bet ji jau garbaus ir gražaus amžiaus, todėl jai tarsi galima atsiminti ne viską. Taip juokaujame susitikusios. Bet pradėjus rimčiau kalbėti apie atminties problemas, aš vis prisimenu mokyklą ir chemijos mokytoją. Kartą pastebėjusi, kad mokiniai prastai įsimena chemines formules, ji namų darbams uždavė išmokti po eilėraštį – klasė prapliupo juokais, nes juk chemija tai ne lietuvių kalba. Bet mokytoja greit paaiškino: norėdami turėti gerą atmintį, privalote lavinti smegenis!
Toliau skaityti Mankšta ne tik kūnui!

ŽMOGAUS SMEGENŲ EVOLIUCIJA

zmogaus-smegenu-evoliucijaŽmogus, tikriausiai, visoje visatoje yra unikaliausias biologinis kūnas, turintis sąmonę bei suvokiantis save. Joks gyvūnas to nesugeba, nors smegenis turi visi. Jei domėn priimti tik mokslinį požiūrį ir nekreipti dėmesio į kitus šaltinius, tai galime tvirtinti, kad gyvūnai turi tik fizinio kūno protą, o žmogus turi ir savimonę ir protą. Dar, mes apie save sakome, jog mumyse yra dvasia, tačiau tiksliau būtų sakyti, jog žmogus pats yra dvasia, gyvenanti fiziniame kūne. O tai jau yra visiškai kitas sąmoningumo lygis, kokybiškai perkeliantis žmogaus vertę į kitokią plotmę.

Mokslas gali stebėti embriono vystymąsi ir matyti, kaip smegenys pereina visus gyvūnijos vystymosi požymius: varliagyvių, stuburinių ir galiausiai žmogaus. Tačiau ir suaugusių žmogaus smegenų charakteristikos skiriasi. Vieni demonstruoja savo talentingumą, kiti gali atminties stebuklus rodyti. Vieni sėkmingi savo gyvenime, kiti nelabai. Tokie faktai sako, jog smegenų savybės skiriasi. Kodėl?

Šiuolaikinis mokslas tiksliai išmatavo smegenų veiklos parametrus, paišo grafikus popieriuje, yra sukūręs aparatus, matuojančius smegenų biosroves. Visa tai teliktų eilinėmis mokslinėmis sensacijomis, jei tai asmeniškai ir tiesiogiai neliestų kiekvieno žmogaus. Juk visiems norėtųsi būti už kitus protingesniems su visais iš to sekančiais atributais?

Toliau skaityti ŽMOGAUS SMEGENŲ EVOLIUCIJA