Žymų Archyvai: siela

Šventė sielai

Jau greitai, jau artėja, jau kitą savaitę į Vilnių grįžta kasmetinis vyksmas knygų mylėtojams – Knygų mugė. Pastarosiomis dienomis vis intensyviau reklamuojami susitikimai, renginiai ir pristatymai, vyksiantys mugės metu, leidyklos neriasi iš kailio lenktyniaudamos, kuri į mugę „atsiveš“ žymesnį, aukščiau ant bangos pakilusį ar iškeltą autorių, o paprastas skaitytojas (toks kaip aš) į užrašų knygelę žymisi – šitą įsigysiu, šitą noriu pamatyti… Taip, Knygų mugė – šventė. Net didžiulis bruzgėlynas, kai akimirkomis tave tiesiog neša minia nuo vieno stendo prie kito, tampa malonios. Plauki pasroviui, tik staiga žiūrėk, tu jau prie kokios užburiančiai norimos knygos stoviniuoji. O už keleto žingsnių matai ir kitą, apie kurios skaitymą svajojai ne pirmą dieną… Taip ir klaidžioji po parodų rūmus, knygų labirintus, o rankose vis daugėja maišelių su išminties, grožio, gėrio turiniu. Jei gyvenčiau Vilniuje, visas savaitgalį paskirčiau tokiam veiksmui ir vyksmui, iki valiai žiūrinėčiau, gerčiau minios šurmulius, rašytojų pasakojimus, o kur dar filmai, Metų knygos rinkimų pabaigtuvės. Ttiesiog išskirtinis savaitgalis metuose. Šventė sielai.

Šaltinis: http://www.etigazette.com
Šaltinis: http://www.etigazette.com

P.S. išsami šventės programa čia.

GYVENIMAS PO GYVENIMO

„Gyvenimas po gyvenimo“ – taip supaprastintai žmonės vadina tai, kas vyksta po mirties, kalbėdami apie pomirtinį pasaulį ir egzistencijos formas jame. Internete šia tema yra tikrai nemažai straipsnių ir rašinių. Kodėl ši tema populiari? Intriguoja, kelia nerimą, baimę, o gal žadina įdomias svajones ir vizijas? Vienas ne tiesioginis atsakymas yra – pomirtinis gyvenimas nuo pat žmonijos istorijos pradžios buvo svarbi kultūros, papročių, pasaulėžiūros ir gyvenimo dalis. Daug esame paveldėję, bet ne viską prisimename. Siūlau trumpam sugrįžti į skirtingų kultūrų praeitį ir žvilgtelėti, kokius pavidalus žmonių sąmonėje įgydavo pomirtinis pasaulis.

Egiptas

Senovės egiptiečiai dar būdami gyvi visą savo gyvenimą kreipė į anapusybę. Teigiama, kad net faraonai tik įžengę į savo sostą, pradėdavo rūpintis būsima kapaviete. Egiptiečiai karštai tikėjo sielos nemirtingumu ir tikruoju gyvenimu laikė ne gyvenimą žemėje tačiau tą, kuris laukia po mirties.

Labai neįprasta ir sudėtinga egiptiečių sielos samprata. Kiekvienas žmogus turi sielą antrininkę – ka, atkartojančią to žmogaus išvaizdą. Tačiau savo ka turi ir stalas ar paukštis, bet mirusio žmogaus siela nekeliauja į pomirtinį pasaulį, o lieka susieta su mirusiuoju. Antroji sielos dalis buvo vadinama ba. Ji palaikydavo ryšį tarp mirusiojo pomirtiniame pasaulyje ir jo kūno. Trečiosio sielos dalies ach dėka žmogus keliaudavo į šviesų pomirtinį pasaulį, nes ach buvo laikoma amžina.

Egiptiečiai pomirtinį pasaulį įsivaizdavo artimą žemiškajam tik laimingesnį ir lengvesnį, kuriame būdavo mažiau rūpesnių, nesunkiai užderėdavo gausus derlius ir pan.

Šumerai

Ereškigal
Ereškigal

Senosios šumerų kultūros pomirtinis pasaulis dar labiau miglotas nei egiptiečių. Jis buvo vadinamas kurnugia. Apie jį pasakota keliuose mituose, tačiau bendrą vaizdą iš to susidaryta yra nelengva. Tai vieta iš kurios negrįžtama. Vienur teigiama, kad pomirtinis gyvenimas yra itin viliojantis. Kitur kalbama apie niūrų požemių pasaulį.

Mėnulio dievo gimimo mite pasakojama apie mirusiųjų pasaulyje tekančią upę, per kurią keltininkas  gabena vėles į kitą pusę. Požemio pasaulį valdo Ereškigal, jame egzistuoja sargai, vartai, teisėjai. Mitas atskleidžia, kad pomirtiniame pasaulyje vėlės gyvena nuogos – prie kiekvienų vartų jos turi nusivilkti dalį drabužių. Šis elementas gali reikšti, jog vėlė pamažu nutraukia bet kokį ryšį su žemiškuoju gyvenimu.

Babiloniečiai ir asirai

Babiloniečių ir asirų pomirtiniame gyvenime gana tamsu ir nemalonu. Jame gyvena mirusiųjų šešėliai, vadinami etimu. Viename epe pasakojama, jog Gilgamešas iššaukęs Enkidu vėlę prašo papasakoti apie pomirtinį pasaulį, tačiau atsakymo neišgirsta, kadangi Enkidu nenori nuliūdinti savo „pašnekovo“. Kai kurios detalės atskleidžia, jog mirusieji valgo duoną ir geria vandenį, tačiau tik tie, kurie buvo palaidoti su visomis apeigomis. Likusieji tenkinasi likučiais, kuriuos randa ten esančiuose šiukšlynuose.

Toliau skaityti GYVENIMAS PO GYVENIMO