Žymų Archyvai: senjoras

ŽODIS: SENJORAS

Trumpas priminimas tiems, kurie nežino žodžio senjoras reikšmės:

Senjoras (pranc. seigneur < lot. senior – vyresnysis) reikšmės:

1. titulas – senjorijos savininkas viduramžių Europoje turėjęs teisę išnaudoti jo žemėje gyvenančius valstiečius (kartais ir miestiečius);

2. ist. – grupės vasalų valdovas (siuzerenas);

Vasalas buvo žmogus, priklausantis nuo senjoro, iš kurio gaudavo žemės ir kuriam duodavo ištikimybės priesaiką bei atlikdavo įvairias prievoles. Kitais pavadinimais vasalai egzistavo ir kituose kraštuose (Japonijoje ir kt).

3. dgs. – kokios nors grupės, organizacijos vyriausieji arba buvusieji nariai.

Šaltinis: Wikipedia.

DAR KELETAS KNYGŲ

Praeitame dienoraščio įraše, žinoma, paminėjau tik keletą savo mėgiamų knygų. Jų yra kurkas daugiau. Tačiau kuomet pradedi pasakoti, išsiplėtoji ir žiūri, kad jau nelabai yra vietos dar šį bei tą paminėti.

Dažnai mastau, kodėl man niekada nedarė įspūdžio gėlių vaikų, hipių kultūros literatūra. Juk šie laikmečiai kaip tik sutapo su mano paauglyste ir daugelis mano draugų visaip kaip stengėsi sekti paskui šį laisvės ir sąlyginės nepriklausomybės (nes vis dar buvome Tarybų Lietuva) vėją. Klausėsi roko muzikos, atitinkamai rengėsi ir pan. Tačiau man šis judėjimas nebuvo labai artimas. Įskaitant ir knygas, kurias mano kolegos ryte rijo. Nei Henrio Deivido Toro „Voldenas, arba gyvenimas miške“ nei Džeko Keruako „Kelyje“ man nedarė jokio poveikio.

Man ta laisvė atrodydavo kažkokia labai ribota, pasibaigianti ties automobilio galine sėdyne ar į didžiulį, gamtoje vykstantį, roko festivalį atvykusių turistų palapinėje. Juk laisvė nėra žmogaus elgesys: galiu daryti tai ir tai, nesvarbu čia ar ten, nesvarbu kaip, ypač nesvarbu kodėl. Mano manymu, laisvė yra vidinis pojūtis. Juk vienas žmogus gali jaustis žymiai laisvesnis sėdėdamas vienutėje, nei žmogus, kuris atsidūręs miesto viduryje, gali pasirinkti eiti į bet kurią pusę.

Tačiau priešingai man labai patiko prancūzų rašytojas Mišelis Houlbekas (Michel Houellebecq), kuris dažnai savo romanuose aprašo tuos laikus, tačiau iš visai kito kampo. Mišelio romanai gana šiurkštūs ir dažną senjorą ar senjoritą gali papiktinti, bet juose atskleidžiama šių „laisvųjų“ judėjimų esmė.

O ji yra labai paprasta. Tiesiog XX a. viduryje daugelis žmonių tapo tarsi mūsų civilizacijos „šalutiniu produktu“, kuriam nebebuvo kur tramdyti savo abejingumo, šaltumo, iškreiptų fantazijų, kasdienybė nuobodulio ir taip toliau. Ir štai suklestėjo sekso turizmas, sekso revoliucija, įvaraus tipo „laisva“ muzika (rokas, Bitlai ir kt.) ir jokiais varžtais nevaržomas elgesys.

Karai buvo pasibaigę, ekonomika įsivažiavusi, žmonės pradėjo ramiai ir užtikrintai gyventi. Ir štai viskas sprogo. Visa žmonijos istorija pažymėta tuo, kad žmogui reikia „kažko daugiau“. Tas kažkas dažniausiai būna laisvas ir nevaržomas gyvenimas. Sodoma ir Gomora. Šie miestai sudegė. Po šiuolaikinės orgijos gimė gausi karta be aiškios kilmės, be tėvų, be giminės, be praeities. Kaip tik laiku atsirado skaitmeninis kompiuterijos pasaulis, internetas, kuriuose galėjo apsigyventi šie naujieji žmonės.

Gal dėl to Mišelis Houlbekas ir buvo toks įžvalgus, nes ilgai dirbo kompiuterių inžinieriumi ir programuotoju. Ir tik 40-ies pradėjo rašyti. Būtinai paskaitykite jo „Platformą“, arba „Elementariąsias daleles“.

DRAUGAUKI.ME GRETOS GAUSĖJA

Netrukus draugauki.me dienoraščiui sueis trys mėnesiai. Ir šios nedidelės sukakties proga mes gavome pačią nuostabiausią dovaną! Kaip žinote dienoraštį rašydavau aš vienas ir prieš kelias dienas paskelbiau, kad kviečiu prisijungti ir kitus senjorus dalyvauti draugauki.me veikloje (skaitykite rašinį „Laisva tema“). Ir štai šiandien į mano pašto dėžutę atėjo laiškas su nuostabiu rašiniu, kurį atsiuntė Danutė.

Labai džiaugiuosi, kad nuo šiol galėsite skaityti ne tik mano subjektyvias mintis ir požiūrį į įvairius aplink vykstančius dalykus. Tikiuosi, jog Danutė taip pat karts nuo karto praplės mūsų akiratį, ginčysis su manimi ir perteiks savo pasaulėžiūrą, nuo kuo draugauki.me taps brandesnis ir įvairiapusiškesnis.

Dvigubai džiugu yra tai, jog Danutė dar nėra įžengusi į senjorės amžių (cituoju jos laišką: „tas gyvenimo tarpsnis nenumaldomai artėja“), tačiau jai rūpi šių žmonių aktualijos bei problemos. Todėl Danutė ir reiškia norą su mumis bendradarbiauti.

Taigi, draugauki.me jau nebebus toks siauras ir uždaras mūsų skirtingai suvokiančių ir rašančių individualybių dėka. Greta to mes turėsime platesnį  pasaulio vaizdą ir dėl mūsų skirtingo amžiaus teikiamų privalumų.

Netrukus prieš Jūsų akis pirmasis Danutės dieroraščio įrašas…