Žymų Archyvai: senatvė

Apie senatvę

Rašytoja, psichologė Genutė Petronienė sutiko su draugauki.me pasidalinti savo mintimis apie senatvę

Apie senėjimo procesą neretas pagalvoja su baime. Dauguma nenori pasenti. Juk šiuo laikotarpiu daugybe dalykų pasikeičia: sveikata, santykiai su artimaisiais, veikla, kūnas ryšiai. Dažnai žmonės pasineria į depresiją, vienatvę ar liūdesį. Svarbiausia rasti būdų, kaip sau padėti ir įsisąmoninti, kad senėjimas – tai laikotarpis, per kurį susiformuoja naujos vertybės, pasiekiama branda ir atrandama pati giliausia senatvės prasmė. Toliau skaityti Apie senatvę

Kaip aš dabar jaučiuos?

  • Kada manęs paklausia, kaip aš dabar jaučiuos,
  • Aš atsakau:  „Dar ačiūdie“, o širdyje juokiuos.
  • Juk aš turiu artritą, bet tai ne viskas dar.
  • Mane širdis kankina, ir dūstu dabar.
  • Ir pulsas mano silpnas, ir daug cholesterino…
  • Bet tai juk mano metai taip mane kankina.
  • Ir vaikčiot be lazdelės jau nebegaliu.
  • Tad visada patraukiu trumpiausiuoju keliu.
  • Ir kankinuosi naktį dėl nemigos baisios,
  • Tačiau išaušta rytas – ir vėl gerai jaučiuos.
  • Ir nors galvelė svaigsta, ir atmintis ne ta,
  • Bet pagal mano amžių, gera dar sveikata.
  • Prasmė šių eilučių tai turėtų būti tokia:
  • Senatvė kai aplanko, kankina negalia,
  • Geriau jau patylėki su „kaulų diegimu“,
  • Ir nesiskųsk niekam:  „Kaip aš nebegaliu“.
  • Sukąsk dantis ir taikykis su tokiu likimu,
  • Nebekankink dejonėm tu artimų žmonių.
  • „Senatvė – aukso amžius“,  sako man dažnai.
  • Ir guldama miegoti mąstau: „O gal tikrai?“.
  • „Ausis“ turiu dėžutėj, „dantis“ į vandenį merkiu,
  • O „akys“ ant staliuko, prie jų ir nubundu.
  • Tik prieš užmiegant vis dar kasdien susimąstau,
  • Ar viską išsitraukiau, ar ko nepamiršau.
  • Žalios jaunystės metais, neperdedu tikrai, –
  • Bėgiojau ir lanksčiausi lengvai, labai lengvai.
  • Net įpusėjus amžiui jėgų dar turėjau,
  • Kad nepavargstant šokti per naktį aš galėjau.
  • O štai dabar senatvėj darosi baugu, –
  • Slenku aš parduotuvėn ir grįžtu be jėgų…
  • Bet senstantiems patarčiau, kad dantis sukąstų
  • Ir dėl gilios senatvės kantrybės neprarastų.
  • O rytą atsikėlę savo dalis surinktų
  • Ir laikraštį kasdienį į rankas paimtų.
  • Ir jei užuojautų skilty tavosios pavardės nėra,
  • Vadinasi, dar gerai, vadinasi, dar gyva.

Versta iš lenkų kalbos. Šios eilutės (autorius nežinomas) per Šveicariją, Prancūziją pateko į Kanadą, o iš ten – į Lietuvą. Į lietuvių kalbą išvertė Kanados lietuviai, redagavo Joana J.

2008 m.

Laiminga senatvė

Mūsų skaitytojos Onutės laiškas:

„Laba diena. Noriu pasidalinti, kaip aš gyvenu su savo tėveliu. Galiu pasakyti, kad neblogai. Labai geras mano tėvelis, nors metų turi jau daug. Nugyventi visą 100 metų yra nuostabus dalykas. Kuomet kalbamės, tai jis, tarsi, gyva enciklopedija: prisimena ir Smetonos laikus, dar ir dabar mėgsta skaityti knygas. Apačioje keletas tėvelio nuotraukų. Vienoje iš jų užfiksuotas anūkės ir proanūkės apsilankymas. Kad tik būtų sveikatos, tikimės, kad sulauksime ir proproanūkų.

Onutė“