Žymų Archyvai: šeimos gydytojas

TARP MŪSŲ, MERGAIČIŲ…

Drįstu manyti, kad apie ligas reikia kalbėti garsiai. Beje, į mergaičių tarpą priimsim ir berniukus, nes liga lyties nesirenka…

Taigi, šlapimo nelaikymas. Anksčiau buvo manoma, kad tai yra išskirtinai tik senatvinė liga. Bet šiandien visos ligos jaunėja ir jau vos 30 metų sulaukusios moterys skundžiasi dirglia šlapimo pūsle.

Jei kas nors mano, kad tai ne problema ir į ją galima numoti ranka, labai klysta. Tai yra liga – nevalingas šlapimo ištekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi procesui, sukeliantis medicininių, socialinių, higienos ir kitokių problemų. Ši liga vargina maždaug kas trečią penkiasdešimtmetę, kurioms ypač dažnai pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant, o vyresniųjų tarpe su šlapimo nelaikymo problema susiduria vos ne kas antras žmogus. Šia liga moterys serga du kartus dažniau negu vyrai. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimų. Pasaulyje daugėja senų žmonių, todėl didėja ir šlapimo nelaikančiųjų skaičius, tik kažkodėl apie tai garsiai nekalbama.

Šlapimo nelaikymas dažniausiai pasitaiko moterims po menopauzės. Nuolatiniai kojų bei rankų sušalimai, dažni viso organizmo peršalimai, negydomi arba iki galo neišgydyti šlapimo pūslės uždegimai, nuolat laikoma perpildyta šlapimo pūslė, įvairios gretimos ligos – visa tai veda link dirglios pūslės pojūčio, atsiranda šlapimo nelaikymo problema. Sergantiems progresuojančia demencija, kai pažinimo funkcijos sutrinka tiek, kad ligoniai nesugeba savarankiškai naudotis tualetu, funkcinis šlapimo nelaikymas yra nuolatinis palydovas, nes dėl smegenų patologijos neslopinamas šlapinimosi refleksas.

Šios ligos priežastys gali būti įvairios, ne vien tik urologinės ar ginekologinės, bet ir psichologinės bei neurologinės. Kartais šlapimo nelaikymo simptomus gali pajusti sergantieji artritu, sąnarių uždegimu ar patyrę insultą, tai gali būti bet kurios kitos persirgtos ligos pasekmė, kai susilpnėja dubens dugno raumenys. Jaunos moterys tokius sutrikimus gali pajusti po gimdymo.

Statistika rašo, kad dažniau serga gyvenantys slaugos namuose, nei šeimos rate. Labai daug žmonių jaučia šį sveikatos sutrikimą, bet nekreipia dėmesio ir nesigydo. Labai baisu ir kelia didžiulį pasibjaurėjimą, kai savęs neprisižiūrintis pilietis dažniausiai girtas, šlapiom kelnėm įlipa į troleibusą ir nuvirsta ant minkštų sėdynių. Troleibusais per dieną keliauja šimtai žmonių. Kokį užkratą mes parsivežam namo…

Šiuolaikinė medicina šiandien gydo šlapimo nelaikymą, tik reikia nebijoti kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją, paskiriami vaistai, gydomos gretutinės ligos, jei reikia, operuojama. Bet kurioje vaistinėje galima nupirkti specialių įklotų šlapimo sugėrimui – ir vyriškų, ir moteriškų. Jie ligos negydo, bet bent jau estetiniu požiūriu neišsiskirsim iš aplinkinių.

Net ir didžiuosiuose miestuose nėra per daug tualetų, ką bekalbėti apie periferiją. Mes turėtume apskaičiuoti savo išėjimo iš namų trukmę, kad nereiktų kentėti nešiojant perpildytą pūslę. Be to, juk tarp žmonių gyvenam, tai nesidrovėkim, užeikim į bet kurią maitinimo įstaigą, pasiprašykim įleidžiami į tualetą. Jeigu mes žinosime pūslės tuštinimosi intervalus, malonių pasivaikščiojimų nesugadins stresas ir nuolatinė įtampa.

Neveltui sakoma, kad po to ir akyse tampa šviesiau…

Sveikatos jums.

Tokia mano nuomonė.

Danutė

INTERNETO GALIA

Virtualioji erdvė įsiveržė į mūsų gyvenimą kaip gaivaus oro gurkšnis ištroškusiems naujų žinių, naujo pažinimo. Šiandien pavarčius interneto puslapius, galime sužinoti, ką rašo Amerikos laikraščiai apie naujai išrinktą prezidentą, ką apie tai mano mūsų valdžion išrinktieji, be abejo, nepraslys pro akis nepastebėtas straipsnis apie tai, kelintą kartą skiriasi ir vėl tuokiasi kuri nors vietinė žvaigždutė arba kaip vangiai naujieji seimūnai renkasi savo valdžios pažymėjimų atsiimti. Internete rasime teatrų repertuarus, autobusų maršrutus, neišeidami iš namų galėsime pasitikslinti oro temperatūrą prie Viduržemio jūros ar lėktuvo skrydžio laiką, jei ruošiamės ten keliauti, palydovinio ryšio pagalba galėsime iš paukščio skrydžio aukščio nevaržomai apžiūrėti savo namo stogą, kiemą, netgi medžius suskaičiuoti šalia. Garbė tam, kas sugalvojo video pokalbių ryšį, tai dabar bet kuri močiutė, maišydama sriubą ant viryklės, gali tuo pačiu džiaugsmingai plepėti su vaikaičiais, esančiais anapus Atlanto.

Net ir lietuviškas problemas galim išspręsti patogiai drybsodami ant sofutės. Mūsų paslaugoms bet kokios internetu leidžiamos operacijos – galime sumokėti mokesčius, iš kito pasaulio krašto parsisiųsdinti norimą prekę, parašyti laiškelį draugui, gyvenančiam anam gatvės gale ar nusiųsti mylimam žmogui gėlių puokštę. Pažinčių portalai taip pat be darbo nesėdi, aktyviai siūlo, bet ir paklausa nesiskundžia…

Va, pastaruoju metu sužinojom, kad, bręstant naujai ekonominei krizei, bankai sujudo, siūlo tautiečiams išpurtyti visas kojines namuose ir nešti savo pinigus atgal į terminuotus indėlius, dar ir palūkanų procentus didesnius prideda. Jei atsitiks kokia bėda, pinigėliai bus grąžinti 100%, juk įsigaliojo nauja indėlių draudimo tvarka. Tik ar mes esam užtikrinti tuo saugiu laikotarpiu? Labai norisi tikėti. Nors jau tiek kartų buvom apgauti, suvedžioti ir palikti likimo valiai…

Manau, kad ilgainiui prigis ir išpopuliarės konsultacijos internetu su šeimos gydytoju. Vis vien mes dažniausiai gydomės patys, žinom visus mums tinkamus vaistus, beliks tik, kad gydytojas patvirtintų mūsų nuomonę. Taip sutaupysime laiko ir nervų bevarstant poliklinikų duris.

Taip, internetas – galinga jėga. Bet atidžiau apsidairykime – jis baigia užvaldyti mus, jis virsta energetiniu vampyru, jis vagia mūsų laiką, jausmus, saldaus miego minutes. Mes dūstam be interneto, jei kurią dieną nepanaršom virtualioj erdvėj, mes neramiai dairomės, tuksi nuojauta, kad kažkas atsitiko be mūsų žinios, kad mes kažką praleidom, gal pamiršom… Šis tarptautinis voratinklis neturi valstybinių sienų, jam nesvarbu tautybė ar odos spalva. Sumaniai paruošęs skanų jauką, jis pamažėl įtraukia mus į savo pinkles…

Pagalvokim ir prisiminkim, kada paskutinį kartą buvom susitikę su senu ir mielu jaunystės dienų bičiuliu? Šiaip sau, be progos. O su tolimu giminaičiu iš kito Lietuvos pasviečio? Geriausiu atveju parašom jam elektroninį laišką su neprašančiu atsakymo klausimu „kaip gyveni“, na, dar švenčių proga tam pačiam internete susirandam virtualų atviruką su banaliais, niekam nežinomo autoriaus sugalvotais žodžiais, o juk visai neseniai džiaugdavomės gavę mielą popierinį laiškelį su pažįstama rašysena išvedžiotais, o dėl to ir mielais žodžiais.

Jau ir artimi žmonės šiandien susitinka vienam dideliam giminės rate tik kurio nors laidotuvėse. Aprauda mirusįjį, pasidžiaugia viens kito išstypusiais vaikais ar anūkais ir vėl išsiskiria kuriam laikui su nebyliu klausimu mintyse „kas sekantis?“ Mano atmintyje dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai po atlaidų į močiutės sodybą kaime sugužėdavo arti šimto giminaičių su pačiais mažiausiais ant rankų, netilpdavo visi gryčioj, kieme tiesdavo stalus…O, kokia būdavo šventė! Nes visi artimai giminiuodavosi, žinojo viens kito bėdas ir džiaugsmus.

Ar pastebėjot, kad mūsų namai tapo didesni ir mes turim daugiau patogumų, bet mūsų pačių liko mažiau, nes namų dydis mus užgožė. Šiuolaikinės technologijos mums davė daugiau informacijos, tačiau sužlugdė norą patiems mąstyti ir kurti, mes įgavom daugiau teisių, bet praradom dėmesį vertybėms, mes skiriam didžiules lėšas užterštos aplinkos valymui, tačiau vis daugiau teršalų nusodiname savo sugrubusiose sielose.

Kada paskutinį kartą paėmėm į rankas knygą, aplankėm nusenusius tėvus, padėjom negalios ištiktam – retorinis klausimas… Šiandien laisvai galim skraidyti į tolimiausius pasaulio kampelius, o ar pažįstam visus savo namo kaimynus? Atlyginimų vidurkis padidėjo, o ar kas suskaičiavo kiek kartų išaugo skyrybų skaičius? Tauta sensta, gimstamumas ženkliai mažėja, beje, ir gimusius čia, tėvų ir protėvių žemėje, mes išvežam gyventi svetur, nes ten duona šiandien yra skalsesnė, mes išmokom labai skubėti ir visai pamiršom laukti.

Tokia šiandien kasdienybė ir tokia mano nuomonė.

Šiuolaikinė technologija leidžia jums skaityti šitą straipsnį arba ramia sąžine išmesti jį į šiukšlių dėžę…

Pagarbiai, Danutė