Žymų Archyvai: šaltinio vanduo

VALGYKITE Į SVEIKATĄ!

valgykite-i-sveikataDažnai tenka išgirsti klausimą: – Kaip reikia maitintis, kad išliktume sveiki arba išsivaduotume iš ligų. Tokiais atvejais man prisimena pasakojimas, kaip žmogelis klausia išminčiaus, per kiek laiko jis nueis iki tolumoje matomo kalno. Į kelis kartus kartojamą klausimą išminčius atsako visada tik vienu žodžiu: – Eik! Nieko nesupratęs žmogus pradeda eiti pirmyn. Tada išminčius jam atsako į klausimą, nes jis jau sužinojo, kokiu greičiu žmogus eis. Tai tas pats ir su mityba. Mes, žmonės, esame, nors ir tarpusavyje panašūs, bet ir labai skirtingi. Juk esame skirtingų kraujo grupių, skrandžio rūgštingumo, augę skirtingose sąlygose, ir kiekvieno iš mūsų skirtingi sveikatos rezervai. Bendras visų mitybai reikalavimas – kad maistas būtų gerai įsisavintas ir teiktų energiją. Tik tada mes gerai jausimės.

Mūsų kūnai, kaip ir visi aplink mus esantys daiktai, augalai, akmenys ir t.t. skleidžia skirtingas vibracijas. Jeigu produkto, kuriuo maitinamės, vibracijos sutampa su mūsų kūno vibracijomis, tada gaunasi rezonansas, o jo pasėkoje – atsiranda žvalumas, gyvybingumas ir jėga. Būtent pagal tą jėgą galima atsirinkti, koks maisto produktas tinka atskiram individui. Kam nesuprantama – paaiškinsiu paprasčiau. Su rezonanso reiškiniu praktiškai susiduriame sukiodami radijo imtuvo rankenėlę ir keisdami bangas. Kai sutampa siunčiamų iš radijo stoties siųstuvų ir mūsų aparate nustatytų bangų parametrai, tai ir gaunasi rezonansas, dėl kurio mūsų aparate sustiprėja garsas. Jeigu patikėjote, tada pirmyn!.. Belieka sugalvoti, kaip tą atsiradusią jėgą išmatuoti. Yra įvairių metodų, netgi sukurti specialūs prietaisai, kurių pagalba parenkamas kiekvienam tinkamas maistas. Eksperimentuojant galima ir patiems atrasti tinkamą būdą tai jėgai
išmatuoti.

Man patinka neurologo Vilniuje Zacharovo naudojama metodika. Jis padeda maisto etaloną ant aukštos kušetės gulinčio paciento pilvo, o dešinė sulenkta ranka laikoma prie ausies delnu į viršų. Pacientui reikia stumti šalia stovinčio gydytojo ranką su savo dešine ranka. Jeigu stūmimas stiprus – produktas tinkamas, o jei silpnas, nėra jėgos – to produkto nevartoti. Man pataikė visu 100%.  Yra aprašytų  ir kitų būdų, pvz., suneriant savo rankų pirštus ir juos traukiant fiksuoti atsirandančios jėgos dydį.

Vilniuje viešėjusi australė Jasmuheen, siūlo mintimis atsiklausti savo organizmo, ar tinka tas  ar kitas produktas. Pirmiausia reikia atsistoti, atsipalaiduoti, pajudinti ir ypač gerai atpalaiduoti pečius, tada užsimerkus mintyse vis kartoti teiginį, pvz., „man tinka valgyti keptas bulves“… Po kiek laiko prarasime lygsvarą. Jei teiginys teisingas, tai pasvirsime į priekį, o jei neteisingas – atgal. Tiesa, seminaro metu Jasmuheen mokė, kaip galima perprogramuoti savo organizmą, kad jam tiktų bet koks norimas maistas. Bet tai jau sudėtingesni dalykai.

Man asmeniškai labiausiai patinka gyvenusio Vilniuje meilės emigranto ruso Miezancevo metodika, kuria aš naudojausi nustatant sukeliančius man alergiją produktus. Pradėti reikia nuo monodietos, t.y. kelias dienas maitintis vienu ir tuo pačiu produktu, pvz., gali būti košė – kruopos su vandeniu, be jokių priedų. Sekančią dieną galima naudoti tas pačias kruopas, bet kitos rūšies vandenį, pvz.,šaltinio ar iš kaimyno šulinio, ar pirktinį.

Kasdien vedamas dienoraštis ir fiksuojama savijauta, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar pavalgius būna mieguistumas ar žvalumas. Pasirenkami produktai, suteikiantys žvalumą, energiją ir atmetami tie, kurie sukelia vangumą, mieguistumą. Pirmiausiai atsirenkame geriausiai mums tinkantį vandenį ir verdame tų pačių kruopų košę su tinkamiausiu vandeniu. Ir taip elgiamės kasdien su vis naujais produktais, pvz., į tą pačią košę pridedame morkų ar cukinijų, kitą dieną sviesto, dar kitą – aliejaus ir t.t., kol bus nustatyti geriausi košės priedai. Palaipsniui įvedami ir išbandomi kiti maisto produktai ir atrenkami geriausiai SAU tinkantys. Tik toks maistas suteikia energiją ir sveikatą. Venkite maisto, sukeliančio mieguistumą ar apatiją. Tad valgykite į sveikatą ir mėgaukitės SAU tinkamu maistu.

Janina

PSICHOLOGINĖS ATAKOS

Anądien perskaičiau, kad prekybininkai atpigino prekių krepšelį, tad smalsumo genama nuskuodžiau į artimiausią prekybos centrą įsitikinti.

Kai namo parneštas prekes išdėliojom ir perskaičiavom, atradom, kad kai kurie produktai gal ir pigesni keliais centais, per visus pirkinius keletą litų sutaupiau. Bet atkreipiau dėmesį į kitką – visiškai nebeliko grynųjų produktų. Pvz. mano šeimos mėgstamas sūris jau nebe sūris, o tik sūrio produktas, ant įprasto grietinės indelio griežtas užrašas „grietinės ir riebalų produktas“, toks pat ir sviestas, jogurtas, aliejus…

Užtat pigiai nupirkti mandarinai pasirodė natūralūs, saldūs, todėl visą vakarą lupom ir valgėm pasigardžiuodami. Kitą dieną su apgailestavimu teko pripažinti, kad vis dėlto chemikalų juose buvo visai nemažai, nes išbėrė odą, ypač rankų, kurią dar labiau suerzinau pigiu indų plovikliu. Vis dėlto, savo sveikatos labui reikėtų pirkti kokybiškesnį ploviklį, nors tuo pačiu ir brangesnį. Arba pasinaudoti kosmetologų patarimu namų ruošos darbus atlikti mūvint pirštinėmis. Bet kad labai jau nekokie tų pirštinėtų darbų rezultatai…

Kadangi per keletą dienų mano rankų oda tapo panaši į perdžiūvusią ir suskeldėjusią dykumą, paraudo ir baisiai perštėjo, o jokio pagerėjimo nesimatė, tai nusprendžiau vėl kulniuoti į prekybos centrą su mintimi rasti bent jau kokybiško kremo.

Po poros valandų aktyvaus šmirinėjimo, turėčiau tarti pagiriamąjį žodį mūsų didžiųjų prekybos centrų prekių žinovams. Ypatingai nuodugniai ištyrinėti lietuvaičių įpročiai, pirkimo manieros, lūkesčiai ir viltys. Juk pirkėjas, atėjęs pirkti kremo ne į specializuotą kosmetikos parduotuvę, jo ir neras prie kasos, vadinasi, jam teks eiti tolyn, gilyn į prekybos salę. O ten tai jau atsiveria tikra oazė. Juk žmogus, kol gyvas, tai ir akys mato, ir širdis geidžia. Prekybos centrų vadybininkai tikri psichologai, gerai apdoroja mūsų galveles. Jie puikiai išanalizavo, kas būdinga lietuvio norams mėnesio pradžiai, o kas – pabaigai, ką mes perkam ryte, kai ateinam dar užsimiegoję, o kas tinka tik vakarui, kai galva ir kojos pavargę nuo dienos darbų. Reiškia, kai kurias prekes galima padėti čia pat, matomiausioje, o tuo pačiu ir perkamiausioje vietoje, o kai kurias laikinai galima truputį nustumti į salės galą, na, ne taip toli, kad nesimatytų, bet taip, kad reikalui esant, būtų galima pateikti čia ir dabar, visam gražume.

Taigi, kol aš pasiekiau savo tikslą – man reikalingą kosmetikos skyrių, savo krepšelyje jau turėjau ir mėsos gabaliuką, ir žuvies, ir duonos, nepraslydo pro akis ir saldainių dėželė, kaipgi tuščiom praeisi pro masinantį mišrainių skyrių, o jau rūkytų mėsyčių grožis ir sūriai geltonuoja iš tolo savo įmantria įvairove. Dar pakeliui pasitaikė pilnas prekių konteineris su tokiu žaviai gundančiu užrašu „akcija“. Na, gal ir nereikia šiuo metu, bet ką žinai – kai prireiks, ieškosi ilgai ir pirksi brangiai…

O kosmetikos lentynose – kremų gausybė, sunku išsirinkti. Įvairiausių firmų, dar įvairesnių įpakavimų, skirti jautriai, sausai, riebiai, mišriai odai. Mažose etiketėse dar mažesnėmis raidelėmis smulkiai aprašytos kremų sudėtys – antioksidantai, enzimai, keramidai, kremai su liposomomis, su kolagenu ir dar daugybė eiliniam pirkėjui neaiškių pavadinimų. Kreipiausi į jaunutę pardavėją, šalia dėliojančią prekes, bet netrukus įsitikinau, kad jos pagalba apsiriboja tokiu pačiu etikečių skaitymu.

Kadangi pirmiausiai norėjau išsinagrinėti tuos įdomius sudėtinių dalių pavadinimus, nusprendžiau šį kartą atidėti didįjį kremo pirkimą, be to, prekių maišelis ir taip svėrė ranką. Namuose, pavarčius interneto puslapius, netrukau išsiaiškinti visų skaitytų priedų paskirtį kremų sudėtyje ir naudingumą mūsų odai. Tik susimąsčiau: ar kas nors ištyrė organizmo būklę, keletą metų panaudojus tokį kremą? Jeigu taip, tai kur galėčiau paskaityti tyrimų išvadas? Nes, pavyzdžiui, cituoju „natūralios vaisių ir pieno rūgštys, gaunamos iš vynuogių, obuolių, alyvuogių, citrinų, pieno ir naudojamos kremų gamyboje, prasiskverbia giliai į odą ir ten pagreitina ląstelių atsinaujinimą, oda tampa lygesnė, bet dėl stipraus dirginančio poveikio rūgštys didelėmis koncentracijomis gali būti paskiriamos tik patyrusių kosmetologų ir odos gydytojų“. Tai gal nėra jos tokios jau nekaltos… O antioksidantai, kurie naikina neigiamą cigarečių dūmų poveikį, gal dar ką nors sunaikina manyje? Liposomos, pavyzdžiui, prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, kartu nusinešdamos ir kolageną, o ar labai mes gilinamės ką reiškia tie žodžiai?

Kuo daugiau aš tą vakarą skaičiau, tuo labiau, prisipažinsiu, nerimas įsisėjo dūšion ir pradėjau galvoti, kad niekas iš idėjos neatsiranda ir be reikalo neprapuola. Žemės vaikai esam, tai ir atsisukim į žemę, iš jos sveikatos pasisemkim. Į pašildytą sėmenų aliejų pamirkiau drobės gabaliukus, apvyniojau ant rankų ir dar pirštines nakčiai apsimoviau. Kitą rytą reikiamo rezultato dar nebuvo, bet po keleto dienų pamiršau visus negalavimus. Be liposomų ir be kalogeno…

O kad nuo rūpesčių neatsirastų papildomų raukšlelių, tai turiu pasiruošusi ledo kubelių iš sušaldyto žolių nuoviro. Išsitraukiau, pasitryniau veidą, smagiai atgaivino odą. Leidau natūraliai išdžiūti ir likau visai patenkinta savimi…

Ir visiems patariu – gerkim daugiau šaltinio vandens, tinka ir paprastas, bet virintas, o jei mineralinis, tai negazuotas, nepratinkime kūno prie sauso režimo, nes drėgmės reikia mūsų odai, kad išliktų elastinga, reikia vidaus organams – inkstams, žarnynui plauti, organizme esančiame vandenyje vyksta įvairios reakcijos, be kurių paprasčiausiai negyventume.

Ir būkim sveiki.

Tokia mano nuomonė.

Danutė