Žymų Archyvai: Sąjūdis

Tėvyne, tu mano Tėvyne…

tevyne
"...mintys skrieja į tą, rodos, tikrai netolimą Sąjūdžio laiką, kai stovėjau tūkstantinėjė minioje ir su visais traukiau tas eilutes."

Prabėgo jaukios Kalėdų šventės, fejerverkais nugriaudėjo Naujieji ir štai atėjo Vasario 16-oji – Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo diena. Kadangi esu pilietiškai nusiteikęs žmogus, tad stengiuosi pažymėti šią šventę visuomenėje, su savo miesto žmonėmis. Taigi, stoviu aikštėje prie Laisvės Angelo skulptūros, klausau miesto politikų kalbų ir moksleivių deklamuojamų eilių, o mintyse kirba klausimas: kodėl, nors jau 20 metų esame laisvi ir galime švęsti niekieno netrukdomi ir nevaldomi, tačiau jokių naujų tradicijų, išskyrus tas, kurios primena sovietines šventes, nesugebėjome susikurti? Tie patys kareiviški maršai (tiesa, šiemet be orkestro, tik su būgnais, mat Krašto apsaugos ministerija lėšas taupo, tad orkestro jau nebeturime), moksleivių deklamacijos ir politikų abstrakčios kalbos… Na, gal be transparantų ir raudonų vėliavų, tačiau forma ta pati: jie pakalba, o mes paklausom ir paplojam, jie pakalba, mes paklausom, vėl paplojam… O kur tautos džiaugsmas, kur entuziazmas, kur šventė kiekvieno širdyje? Kodėl krepšinio pergalė sukelia tokią masinę euforiją, o valstybinė šventė – tai tik valandėlė patrypčiojimo negausiame mitinge?

PRISIMINIMAI APIE „JEDINSTVOS“ SUSIRINKIMUS

1988 metais pavasarį prasidėjo lietuvių Tautos atgimimas. Vilniuje LTSR ( Lietuvos Tarybinės Socialistinės respublikos – toliau bus LTSR) Mokslų akademijoje keleto akademikų ir šiaip aukštų inteligentų iniciatyva įkurtas judėjimas, pavadintas – Sąjūdis persitvarkymui remti. Tuoj po to visoje Lietuvoje pradėjo kurtis Sąjūdis. Šiauliuose tiek miesto mastu, tiek įmonėse susikūrė Lietuvos išsivadavimo Sąjūdžio grupės. Atitinkamai įsikūrė judėjimas pasivadinęs -„Jedinstvo“ ( bus -J, dėl juodraštinio rašymo paprastinimo), kurio pagrindą pradžioje sudarė veikiančios Sovietinės kariuomenės karininkai, dimisijos karininkai, rusakalbiai Lietuvos gyventojai ir net dalis lietuvių Sovietinės kariuomenės atsargos karininkų ir šiaip patriotiškai nusiteikusių išlaikyti TSRS  (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga, toliau – TSRS) vienybę.

ATGIMSTANTI VASARIO 16-OJI

1988 metų  rudenį jau pakankamai didelė dalis  lietuvių buvo dvasiniame tautiniame pakilime. Dalis žmonių jau buvo susipažinę su Šapokos parašyta Lietuvos istorija. Pradėjau domėtis, klausinėti jaunimo ir vyresniojo amžiaus žmonių apie tai, kas ir kaip prisimena mūsų Tautai itin svarbią istorinę datą – Vasario 16 – tąją. Mano liūdesiui, nedaug atsirado, kurie žinojo ir matė, kaip toji data būdavo švenčiama. Tas reiškinys paskatino, kad jau pats laikas vėl pradėti švęsti, propaguoti lietuvio sielai brangią datą.

Parašiau šventės programą, supažindinau keletą tautiškai nusiteikusių, inteligentiškai mąstančių inžinierių  (dauguma jų dar – gyvųjų tarpe). Visi jie tą idėją entuziastingai palaikė ir pažadėjo prisidėti prie šventės organizavimo. Parinkau keletą lietuviškų patriotiškų dainų, pasiskolinau su lietuvišku šriftu rašomąją mašinėlę, atspausdinau šešis egzempliorius per kopirką. Perrašiau tiek pat egzempliorių V. Kudirkos tautinės giesmės. Anuo metu Šiaulių inžinierių namų vadovu dirbo inteligentiškas, tautiškai nusiteikęs žmogus – Vaclovas Vingras. Su tuo sumanymu ir paruoštą programa supažindinau V. Vingrą.  Mūsų džiaugsmui, gavau atsakymą, kad galėsim surengti šios istorinės datos minėjimą Šiaulių inžinierių namų mažojoje salėje.

Toliau skaityti ATGIMSTANTI VASARIO 16-OJI