Categories
Gintauto dienoraštis Politika

Apie drąsius žmones Rusijoje

Ne visai šventinis dienoraščio įrašas, tačiau norėjau pasidalinti tuo, ką radau šiandien internete. Tai įrašas apie drąsius žmones, apie drąsius žmones Rusijoje. Ši tema yra savotiška, kadangi drąsa Rusijos rėmuose reiškia didžiulę riziką arba šiaip gręsenčius įvairius nemalonius „netikėtumus“. Visgi, kartais ir patiems neutraliausiems šios rytų imperijos gyventojams pavyksta bent trumpam sudalyvauti pačioje tikriausioje akistatoje su savo vadu ir jam iškloti viską nuoširdžiai ir atvirai.

Путин: „Bас как зовут?“
Журналист: – „Мария.“
Путин: „Cадитесь, Маша“.
Журналист: „Cпасибо, Вова“.

Categories
Plunksnos dienoraštis Politika

Rusiško imperializmo ilgesys

Kartas nuo karto pavartome užsienio šalių spaudą. Žvelgdami straipsnių antraštes  ieškome skaitinių mums aktualiomis temomis, pavyzdžiui  žinių susijusius su mūsų šalimi ar įdomybių plečiančių mūsų akiratį.

Rusiško imperializmo ilgesys
Rusiško imperializmo ilgesys

Viename stambiausių Rusijos dienraščių „Взгляд“ pereitų metų 25 d. numeryje galite rasti įdomų straipsnelį „Логика денег“ (Pinigų logika). Straipsnį parašęs autorius, nepriklausomas fondų analitikas Aleksandras Razuvajevas  (Aleksandr Razuvaev) neslėpdamas savo priešiškumo Europos Sąjungai dėsto būsimas Rusijos politines ir ekonomines netolimos ateities perspektyvas. Vizijos siejasi su Rusijos iškilimu ir suklestėjimu tiekiant energetinius išteklius Azijos šalims, kurios dabar jau lenkia Europą savo ekonominiu intensyvumu. Šiuo požiūriu pozicionuojama ir Rusijos ateitis, net įsivaizduojama, jog ir sostinę būtų įmanoma perkelti į tolimuosius Rytus – toliau nuo NATO ir merdinčios Europos.

Rusijos ir ES jungimąsi A. Razujevas laiko visiška nesąmone, kuri neturi šansų išlikti, nes Rusija negali būti ES provincija, kokios dabar yra Pabaltijo šalys. Šioje vietoje dar pateikiama šalies totalitarinė ir imperialistinė praeitis, lemianti, jog demokratija Rusijai yra nesuvokiama.

Categories
Ekonomika, verslas Gintauto dienoraštis Politika

TILTAS KAUNE, GAISRAI, EISMO AVARIJOS…

Iš ties nekaip prasidėjo naujieji, 2009-ieji, metai. Visa virtinė nelaimių ir problemų pasipylė Lietuvoje ir pasaulyje. Jautis nuo pat pirmųjų dienų ėmė badytis ir rodyti savo ragus.

Viena iš didžiausių nelaimių įvyko Kaune, kur sulūžo tilto ties Kleboniškiu konstrukcijos. Per šį tiltą eina automagistralės Vilnius – Klaipėda dalis. Galime tik įsivaizduoti, kiek laiko vairuotojams teko praleisti spūstyse, sugedus tiltui, ir taip sunkiomis eismo sąlygomis.

Sulaukėme tikrai gausaus sniego, kuris, deja, atnešė ir daug problemų. Skaudžiausia nelaimė įvyko vakar prie Panevėžio, ties posūkiu į Upytę. Atvykusi į eismo įvykį ugniagesių mašina nučiuožė nuo kelio ir mirtinai prispaugė keletą greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Iš viso šioje avarijoje žuvo net keturi žmonės.

Padaugėjo ir gaisrų. Vieno besibaigiančio gaisro liudininku buvau ir pats, važiuodamas anksti ryte Aleksoto kalnu. Prasidedančioje kalno papėdėje buvo smarkiai apdegusi keletos namų virtinė. Keletos žmonių gyvybė yra kritinėje būklėje.

Gaisrų tokiu metu laiku apskritai padaugėja. Nes žmonės daugiau būna namuose, šildosi įvairiais nevisada kokybiškais prietaisais, rūko lovose ir pan.

Krizės metu labai jau neigiamai nuteikia kasdien girdimos naujienos apie mūsų valdžios į kairę ir į dešinę dalinamas premijas darbuotojams. Tai jau padarė Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, skyręs papildomus priedus kanceliarijos darbuotojams, Krašto apsaugos ministerija su ministru Oleka priešakyje ir t.t. O ką manote apie teisėjų atlyginimų įstatymą, kuris numatė kelią išmokėti tūkstantinius priedus teisėjams metų pabaigoje „už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose“?

Tarptautinėje plotmėje dar „sunkesnės“ problemos: Rusija nutraukė dujų tiekimą daliai Europos. Konfliktas prasidėjo nesusikalbant Rusijos „Gazprom“ ir Ukrainos (per kurią eina tranzitinis dujotiekis į daugumą Europos šalių) „Naftogaz Ukrainy“. Kaip teigiama žiniasklaidoje, šalys kaltina viena kitą ir aiškaus atsakymo nėra. Tad, ypač keistai atrodo mūsų politikų išvados, kad Lietuvai nerimauti nėra ko, dujos tiekiamos ir tiekimas nesustos. Ar galima Lietuvą lyginti su Austrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Kroatija, Čekija, kurios jau negauna dujų? Kuo Lietuva geresnė? Tas žodis „politikai“ Lietuvoje greitai praras bet kokią prasmę.

Surašiau viską į vieną vietą su viltimi, kad tai greičiau užsimirš. Valstybinių ir tarptautinių problemų neišspręsime, tačiau pasistenkime būti atidesni keliuose ir namuose.