Žymų Archyvai: riebalai

GRAIKINIS RIEŠUTAS

Jau 20 metų auginu šį medį. Ir kuo toliau, tuo labiau esu patenkinta. Masiškai Lietuvoje jis neauginamas. Išdygsta riešutas pavasarį pasodinus į žemę. Rudenį reikia iškasti ir laikyti vazone, kad nesušaltų, o pavasarį vėl pasodinti žemėn. Taip daryti 3 metus iš eilės.

Tada jis pripranta prie mūsų klimato. Mėgsta derlingą, pakankamai drėgną dirvožemį. Sodinant reikia žiūrėti, kad būtų apsaugotas nuo vėjų ir mėgautųsi kuo daugiau saulės šiluma. Tręšti reikia iš rudens. Jeigu pakanka maisto medžiagų, tai iš vieno riešutmedžio prirenkama iki 300 kilogramų vaisių. Pernai aš pririnkau 2 maišus, o šiemet vieną. Matyt, oro sąlygos buvo nepalankios.

AVIŽA, AVIŽA

Aviža prašė gražiai pasėti, aviža prašė gražiai išakėti – dainuojama lietuvių liaudies dainoje. Besidomėdama šia, gana žinoma kultūra, nusprendžiau pagarsinti apie ją mūsų svetainėje.

Aviža – varpinis vienmetis augalas. Senovės mokslininkai, tokie kaip Plinijus, Katonas laikė avižą piktžole ir liepė ją naikinti. Senovėje ji minima dar bronzos amžiuje. Avižos paplitę nuo Šiaurės Korėjos iki vakarų Europos. Įdomu pastebėti, kad aviža nebuvo auginama tokiose šalyse kaip Egiptas, Graikija ar Romėnija, o jau dabartiniu laiku auginamos beveik visoje žemėje.

Avižos sėjamos anksti pavasarį, kai dar gali būti šalnų. Jų vegetacija ilgesnė negu kitų grūdinių kultūrų. Maistui žmonės jas vartoja retai – daugumoje pašaras gyvuliams. Šie javai turi gydomųjų savybių. Avižose yra baltymų, augalinio aliejaus, cholino, riebalų, druskų. Gausu B grupės vitaminų, nepažeistuose grūduose – E vitamino. Nors kaip sakiau, žmonės maistui retai naudoja, tačiau avižos yra labai maistingos, lengvai virškinamos, naudojamos nusilpusiems ligoniams gydyti. Iš jų gaminami apkepai, košės, sausainiai, kavos pakaitalas, sriuba, šustinis, konditerijos gaminiai.

Aš gaminu iš avižinių dribsnių kisielių, nors naudingiau sveiki grūdai. Paimu du pakelius dribsnių, juos užpilu kambario temperatūros vandeniu. Ant viršaus uždedu dvi riekeles duonos – skatina rūgimą – padedu šiltai, bet ne karštai. Kisielius įrūgsta, duona perskyla, kisielius išsisluoksniuoja. Tada atsargiai duoną nuimu, kisieliaus masę persunkiu per drobinį maišelį ir verdu išsunktą masę ant lėtos ugnies. Reikia intensyviai maišyti, kad neprisviltų. Kai tik pasimato burbuliukai – kisielius išvirtas.

Kisielių labai vertina natūropatas Malovičko. Anot jo, valgant kisielių, vyksta organizmo valymas. Kisielius grąžina prarastą energiją, darbingumą, pasitikėjimą savo jėgomis, grąžina prarastą viltį, pagerėja loginis mąstymas. Žodžiu jis skatina atgimimą. Visur slypi kūrėjo išmintis tik reikia neprarasti ryšio su ja.
Na o aš pavalgius jo, tikrai jaučiuosi pakylėta.

Patricija

PSICHOLOGINĖS ATAKOS

Anądien perskaičiau, kad prekybininkai atpigino prekių krepšelį, tad smalsumo genama nuskuodžiau į artimiausią prekybos centrą įsitikinti.

Kai namo parneštas prekes išdėliojom ir perskaičiavom, atradom, kad kai kurie produktai gal ir pigesni keliais centais, per visus pirkinius keletą litų sutaupiau. Bet atkreipiau dėmesį į kitką – visiškai nebeliko grynųjų produktų. Pvz. mano šeimos mėgstamas sūris jau nebe sūris, o tik sūrio produktas, ant įprasto grietinės indelio griežtas užrašas „grietinės ir riebalų produktas“, toks pat ir sviestas, jogurtas, aliejus…

Užtat pigiai nupirkti mandarinai pasirodė natūralūs, saldūs, todėl visą vakarą lupom ir valgėm pasigardžiuodami. Kitą dieną su apgailestavimu teko pripažinti, kad vis dėlto chemikalų juose buvo visai nemažai, nes išbėrė odą, ypač rankų, kurią dar labiau suerzinau pigiu indų plovikliu. Vis dėlto, savo sveikatos labui reikėtų pirkti kokybiškesnį ploviklį, nors tuo pačiu ir brangesnį. Arba pasinaudoti kosmetologų patarimu namų ruošos darbus atlikti mūvint pirštinėmis. Bet kad labai jau nekokie tų pirštinėtų darbų rezultatai…

Kadangi per keletą dienų mano rankų oda tapo panaši į perdžiūvusią ir suskeldėjusią dykumą, paraudo ir baisiai perštėjo, o jokio pagerėjimo nesimatė, tai nusprendžiau vėl kulniuoti į prekybos centrą su mintimi rasti bent jau kokybiško kremo.

Po poros valandų aktyvaus šmirinėjimo, turėčiau tarti pagiriamąjį žodį mūsų didžiųjų prekybos centrų prekių žinovams. Ypatingai nuodugniai ištyrinėti lietuvaičių įpročiai, pirkimo manieros, lūkesčiai ir viltys. Juk pirkėjas, atėjęs pirkti kremo ne į specializuotą kosmetikos parduotuvę, jo ir neras prie kasos, vadinasi, jam teks eiti tolyn, gilyn į prekybos salę. O ten tai jau atsiveria tikra oazė. Juk žmogus, kol gyvas, tai ir akys mato, ir širdis geidžia. Prekybos centrų vadybininkai tikri psichologai, gerai apdoroja mūsų galveles. Jie puikiai išanalizavo, kas būdinga lietuvio norams mėnesio pradžiai, o kas – pabaigai, ką mes perkam ryte, kai ateinam dar užsimiegoję, o kas tinka tik vakarui, kai galva ir kojos pavargę nuo dienos darbų. Reiškia, kai kurias prekes galima padėti čia pat, matomiausioje, o tuo pačiu ir perkamiausioje vietoje, o kai kurias laikinai galima truputį nustumti į salės galą, na, ne taip toli, kad nesimatytų, bet taip, kad reikalui esant, būtų galima pateikti čia ir dabar, visam gražume.

Taigi, kol aš pasiekiau savo tikslą – man reikalingą kosmetikos skyrių, savo krepšelyje jau turėjau ir mėsos gabaliuką, ir žuvies, ir duonos, nepraslydo pro akis ir saldainių dėželė, kaipgi tuščiom praeisi pro masinantį mišrainių skyrių, o jau rūkytų mėsyčių grožis ir sūriai geltonuoja iš tolo savo įmantria įvairove. Dar pakeliui pasitaikė pilnas prekių konteineris su tokiu žaviai gundančiu užrašu „akcija“. Na, gal ir nereikia šiuo metu, bet ką žinai – kai prireiks, ieškosi ilgai ir pirksi brangiai…

O kosmetikos lentynose – kremų gausybė, sunku išsirinkti. Įvairiausių firmų, dar įvairesnių įpakavimų, skirti jautriai, sausai, riebiai, mišriai odai. Mažose etiketėse dar mažesnėmis raidelėmis smulkiai aprašytos kremų sudėtys – antioksidantai, enzimai, keramidai, kremai su liposomomis, su kolagenu ir dar daugybė eiliniam pirkėjui neaiškių pavadinimų. Kreipiausi į jaunutę pardavėją, šalia dėliojančią prekes, bet netrukus įsitikinau, kad jos pagalba apsiriboja tokiu pačiu etikečių skaitymu.

Kadangi pirmiausiai norėjau išsinagrinėti tuos įdomius sudėtinių dalių pavadinimus, nusprendžiau šį kartą atidėti didįjį kremo pirkimą, be to, prekių maišelis ir taip svėrė ranką. Namuose, pavarčius interneto puslapius, netrukau išsiaiškinti visų skaitytų priedų paskirtį kremų sudėtyje ir naudingumą mūsų odai. Tik susimąsčiau: ar kas nors ištyrė organizmo būklę, keletą metų panaudojus tokį kremą? Jeigu taip, tai kur galėčiau paskaityti tyrimų išvadas? Nes, pavyzdžiui, cituoju „natūralios vaisių ir pieno rūgštys, gaunamos iš vynuogių, obuolių, alyvuogių, citrinų, pieno ir naudojamos kremų gamyboje, prasiskverbia giliai į odą ir ten pagreitina ląstelių atsinaujinimą, oda tampa lygesnė, bet dėl stipraus dirginančio poveikio rūgštys didelėmis koncentracijomis gali būti paskiriamos tik patyrusių kosmetologų ir odos gydytojų“. Tai gal nėra jos tokios jau nekaltos… O antioksidantai, kurie naikina neigiamą cigarečių dūmų poveikį, gal dar ką nors sunaikina manyje? Liposomos, pavyzdžiui, prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, kartu nusinešdamos ir kolageną, o ar labai mes gilinamės ką reiškia tie žodžiai?

Kuo daugiau aš tą vakarą skaičiau, tuo labiau, prisipažinsiu, nerimas įsisėjo dūšion ir pradėjau galvoti, kad niekas iš idėjos neatsiranda ir be reikalo neprapuola. Žemės vaikai esam, tai ir atsisukim į žemę, iš jos sveikatos pasisemkim. Į pašildytą sėmenų aliejų pamirkiau drobės gabaliukus, apvyniojau ant rankų ir dar pirštines nakčiai apsimoviau. Kitą rytą reikiamo rezultato dar nebuvo, bet po keleto dienų pamiršau visus negalavimus. Be liposomų ir be kalogeno…

O kad nuo rūpesčių neatsirastų papildomų raukšlelių, tai turiu pasiruošusi ledo kubelių iš sušaldyto žolių nuoviro. Išsitraukiau, pasitryniau veidą, smagiai atgaivino odą. Leidau natūraliai išdžiūti ir likau visai patenkinta savimi…

Ir visiems patariu – gerkim daugiau šaltinio vandens, tinka ir paprastas, bet virintas, o jei mineralinis, tai negazuotas, nepratinkime kūno prie sauso režimo, nes drėgmės reikia mūsų odai, kad išliktų elastinga, reikia vidaus organams – inkstams, žarnynui plauti, organizme esančiame vandenyje vyksta įvairios reakcijos, be kurių paprasčiausiai negyventume.

Ir būkim sveiki.

Tokia mano nuomonė.

Danutė