Žymų Archyvai: raštas

Kaip pasakyti ką nors neaktualaus?

Rašymas (mąstymas, galva, mintys, žmogaus psichologija) yra blogas dalykas dėl to, kad rašydamas negali būti savarankiškas ir nepriklausomas. Rašymas nuolat įsikibęs įvairių aktualijų, kurias automatiškai gamina asociacijų kūrimo aparatas. Kaip atriboti norą rašyti ir patį teksto turinį nuo to, kas vyksta aplinkui? Atmetus, žinoma, visokias religines ir mokslines meditacijų technologijas? Esi žmogus, pakankamai civilizuotas ir racionalus. Kaip parašyti ką nors neaktualaus, bet taip, kad raštas lietųsi ir skaitytojui būtų jei ne šedevras tai bent užskaitytina pramoga?

LIETAUS DAINA

Lyja lietus…

Lietus valo orą. Lietaus lašai sutraukia ir sugeria dulkes bei įvairiausius nešvarumus, taip apsaugodami žemę, augalus ir žmones.

Mylėkime lietų! Jo mums labai trūksta. Turėtume labai apsidžiaugti, kad lietus mus aplanko.

Šį rytą mane pažadino lietus, barbendamas į stiklą mažulyčiais pirštukais, šokyje su vėju – tai tyliau, tai garsiau… Lietaus lašai krito tiesiai į langą, riedėjo stiklu miniatiūriniais upeliukais tarsi ašaros… Liūdesio? Skausmo? O gal džiaugsmo?

Įsižiūrėjau: lietus rašė neįmantrų savo kūrinį, gražiai liejo žodžius, dėliodamas raides iš mažyčių lašeliukų. Nevaržomai piešė, lyg norėdamas išlieti savyje sukauptas emocijas raidėmis ir ženklais, garsais, vaizdais ir spalvomis…

Atviras lietaus gyvenimas ant stiklo.

Kai pasibels lietus į gatvės grindinį, kai pasibels lietus į tavo širdį, tu nesislėpk…

Danutė

httpv://www.youtube.com/watch?v=54-r2ziTk-A

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Šis įvykis Šiaulių istorijoje – pirmas. Kai kurie bažnyčios tarnai ir, besidominantys Lietuvos naująja istorija, inteligentai  nustatė, kad ne tik pirmas bet iki šių dienų ir vienintelis įvykis ne tik Šiauliuose. 1988  metais tokio kunigų įsibrovimo į didelį, itin ateistinį-komunistinį kolektyvą buvo neįmanoma, todėl šviesios atminties a.a. mons. Kleopas Jakaitis ilgai abejojo, na žinoma, ir bijojo anos valdžios dar didesnės, dar papildomos neapykantos (tie kurių jis bijojo, dabar jie gana turtingi ir priskaitomi šių dienų „elitui“). Jaunas elegantiškas, inteligentiškos mąstysenos kunigėlis nieko nebijojo – jam reikėjo tik dekano leidimo.

Tuos, kurie susipažins su šiais, dabar tapusiais jau nepakartojama mūsų TAUTOS istorija, kviečiu, maldauju, …..  : „Šaukim, skatinkim meilę gimtajai Tautai įvairiausiais galimais ir ne galimais būdais, ne leiskim miegoti ant mūsų bočių nuopelnų, išsaugant savo palikuonims nors tai, ką dar truputį turim!“

Taigi:

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Demokratinėse, laisvose šalyse laisvi piliečiai nieko nebijodami gali mąstyti taip, kaip jiems patinka, tėvai vaikus gali auklėti pagal savo įgimtą mentalitetą, pagal iš tėvų ir senolių perimtus papročius. Iš didžiosios lietuvių tautos dalies žmoniškoji priedermė buvo atimta. Tauta buvo nudvasinama ir naikinama. Manau, būtina prisiminti istorinį faktą, didžiajai Tautos daliai gana liūdną faktą, kai 1940-1941 m. m. Kaune minios žmonių su gėlėmis ir raudonais plakatais pasitiko okupantus, mažesniais mastais kažkas panašaus buvo beveik visoje Lietuvoje. Bet tai buvo mažuma, varganų žmonių ir šiaip žemo loginio mąstymo visuomenės dalis. Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje atsirado kolaborantų, parsidavėlių ir kitokio plauko išgamų, jie išžudė ir žiauriausiais būdais nukankino tūkstančius darbščių, dorų valstiečių, inteligentų, buvusių nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojų, dvasininkų ir pan.

Toliau skaityti ŠAUKSMAS NE TYRUOSE