Žymų Archyvai: psichologija

Miego svarba ir nauda žmogaus organizmui

Turbūt sutiksite, kad miego trūkumas turi įtakos visam žmogaus organizmui: pradedant nuotaika, baigiant įvairiausiais negalavimais. Kad organizmas gautų reikalingą poilsio dozę, gydytojai ir sveiko gyvenimo puoselėtojai rekomenduoja miegoti bent 8-9 valandas per parą. Vadinasi, miegas turėtų prasidėti apie 22:00 valandą vakaro, kadangi paprastiems mirtingiesiems rytas startuoja maždaug 7:00 valandą.

Tik ar kiekvienam tai pavyksta? Greitas gyvenimo tempas, nuolatinis bėgimas ir skubėjimas visus pasaulio darbus atlikti tuoj pat retam leidžia darbo duris užverti sulig oficialia darbo pabaiga.Tačiau net ir pasibaigus prailgusiai darbo dienai ne visi nori skubėti iš karto namo. Antraip gyvenimas, kurį sudarytų darbas-namai, nebūtų toks įdomus: norisi ir draugus aplankyti, ir į teatrą užsukti… Viskas būtų puiku, jei tik! Jei tik para būtų ilgesnė nei 24 valandos…

Grožio miegas

Ne kiekvienas randame laiko išsimiegoti tiek, kad organizmas nereikštų pretenzijų. Duodame sau vos 6 valandas poilsio ir naiviai viliamės, kad užteks. Tačiau be normalaus, kasdienio, visiems įprasto miego, greta egzistuoja ir dar viena sąvoka – „grožio miegas“. Vieniems ji asocijuojasi su mitu, kitiems tai tikrovė ir laiko patikrinta tiesa. Moksliškai patvirtinta, kad grožio miegas nėra joks mitas. Ši sąvoka buvo puikiai žinoma, tačiau Stokholmo Karolinskos instituto tyrėjai atlikę eksperimentą tuo įsitikino galutinai: buvo nufotografuoti 8 valandas miegoję žmonės ir tie patys žmonės po 31 valandos nemiego. Nuotraukose jie buvo panašiomis veido mimikomis, visi be makiažo ir fotografuoti iš panašaus atstumo. Eksperimento stebėtojai nemiegojusius dalyvius įvardino kaip mažiau patrauklius ir ligotus.

Toliau skaityti Miego svarba ir nauda žmogaus organizmui

KAIP PARDUOTI PREKĘ?


Žinot, mano vieno pažįstamo sūnus mokosi šiuo metu ekonomikos Kauno technologijos universitete. Tai jis dažnai tėvui papasakoja įvairių įdomių dalykų. O šis man perpasakoja. Būna susėdam kokį vakarą ir jis dalinasi paskutiniais sūnaus įspūdžiais, o aš jau ką nors nuo savęs priduriu, ką žinąs. Taip ir filosofuojam iki begalybės, kol mūsų antrosios pusės nesudėlioja visko į vietas.

Taigi, o pamąstyti tikrai yra apie ką. Štai, pavyzdžiui, visi esame girdėję visokiausių įdomybių, kokius keistus būdus verslininkai taiko, kad tik patrauktų mūsų dėmesį savo prekėms ir paslaugoms. Tačiau šios žinios greitai išgaruoja, kuomet mes eilinį kartą išsiruošiame į prekybos centrus. Ir, tik įžengę į juos, prapuolame. O mūsų sąmonės apdirbimas, kurį organizuoja prekybininkai, jau seniai būna įsivažiavęs. Juk mes atvykstame į parduotuvę, girdėję tūkstančius reklamų per televizijas, per radijo stotis, skaitę daugybę jų laikraščiuose. Keliaudami nuolat matome gatvėse reklaminius stendus, paprastus ir transliuojančius vaizdo reklamas. Galvojat tai neveikia žmogaus? Turbūt nebūtų išleidžiamos milžiniškos sumos reklamai, jeigu ji neveiktų. Iš tiesų verslininkams dirba geriausi pasaulio psichologai. Specialistai, kurie labai gerai pažįsta žmogaus prigimtį ir gerai žino, kokie dalykai, kokie simboliai, kokia kalba, koks vaizdas ar garsas gali geriausiai paveikti žmogų, jį įtikinti, geriausiai užsifiksuoti mūsų atmintyje ir t.t. Žmogaus psichologijos pažinimas yra labai svarbus šiuolaikiniame versle.

Jums atrodo, kad parduotuvėse viskas chaotiškai išdėstyta ar daugiau mažiau taip, kad būtų tik patogu pirkėjui? Tikrai ne. Kiekviena prekė turi labai gerai apgalvotą savo vietą, kad būtų kuo dažniau mūsų pasirenkama. Vienos prekės yra specialiai visuomet dėliojamos prie įėjimo į prekybos salę, kitos atsiduria prie kasų, jog čia belaukdami susimokėti dar susigundytume vienu ar kitu daiktu. Žinoma, yra ir geriausios – „brangiausios“ vietos prekybos centruose, už kurias gamintojas dalinasi didesne pelno dalimi su prekybininku, kad tik šis pastatytų jo prekę būtent toje vietoje. O kiek niuansų vaizdo reiklamose. Sunku net patikėti kaip nuodugniai ir atidžiai yra išnagrinėjama žmonių pasaulėžiūra, įpročiai, pomėgiai atskirose šalyse, kad tik reklama būtų paveiki. Pavyzdžiui, vienas pieno fabrikas sumanė pardavinėt tą pačią pieno rūšį tiek Latvijoje tiek Lietuvoje. Buvo sukurta tokia pati vaizdo reklama, skirta transliuoti televizijose. Skyrėsi tiek vienas elementas. Reklamoje buvo vaizduojama pieštinė karvutė. Lietuvai skirtoje reklamoje ji buvo juodmargė, o Latvijai skirtoje žala. Pasirodo, jog reklamos specialistai ištyrė, kad lietuviams mielesnės istoriškai vizualiai ir visaip kitaip yra margos karvės. Todėl matydami tokias karves, mes labiau norėsime pirkti šios įmonės pieną. O štai Latvijoje labiau vertinamos rudos spalvos raguočiai. Todėl mūsų kaimynams buvo rodomas reklamos variantas su žala karve.

Sunku, žinoma, tiesiogiai tą reklamos poveikį patikrinti. Sudėtinga dėl to, jog tas poveikis pasireiškia nebūtinai tiesiogiai, o per pasąmonę. Faktas tas, kad prie šių dalykų dirba labai protingi žmonės, kurie surenka apie mus daug naudingos informacijos. Galėtų jie kartais pasidalinti šiomis žiniomis su mūsų aukštosiomis mokyklomis ir šalį valdančiais politikais.