Žymų Archyvai: problemos

SUNKIAUSIEJI METAI

2007 m. prasidėjus ekonominiams neramumams, vienas po kito specialistai ėmė prognozuoti, kokia gi galėtų būti ateitis ir ko galėtų tikėtis Lietuvos žmonės.

Pradžioje buvo sakoma, kad svarbiausia iškentėti 2008 – uosius, nes per juos išaiškės problemų dydis ir padaryta žala.

Praėjus 2008 m., daug kas teigė, kad sunkiausieji metai prieš akis, t.y. 2009 m. bus tikrų išbandymų metas.

Šių metų gale pasigirdo kalbos, kad štai 2010 m. ekonomikos bėdos pasieks viršūnę ir taps pačiu sudėtingiausiu  laikotarpiu daugeliui žmonių.

Tiesą sakant, jau neabejoju, kad dar sunkesniais metais taps 2011 – ieji.

O iš tikrųjų nelabai kas ir pasikeitė. Nei per 2008 m., nei per 2009 m. Nepasikeis tikriausiai ir per 2010 m.

Tikrai keista nuolat girdėti tokius gąsdinimus dėl ateities. Ką Jūs apie tai manote?

SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJA

Palaidojom šešiolikmetį – nusižudė.  Jaunas, gražus, gyvybingas ir kūrybingas žmogus. Pasiturinti ir tvarkinga šeima, visos durys į ateitį atviros. Liko gitara ant sienos ir kraują stingdantis motinos klyksmas prie kapo duobės. Diena buvo tokia pati kaip ir kitos, tekėjo ir leidosi saulė, juokėsi žmonės ir žaidė vaikai. Tik vienu žmogučiu liko mažiau.

Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų tenka 30,4 savižudybės, iš jų žymiausią dalį susirenka vyrai, netoli atsilieka moterys, kas skaudžiausia, netgi ir vaikai.

Vyresniame ir ypač senyvame amžiuje atsiranda sveikatos sutrikimai, neišgydomos ligos, su tuo susijusios piniginės problemos, bedarbystė, iš to išplaukianti depresija… Dažnai visos bėdos bandomos skandinti alkoholyje, kuris tik laikinai atjungia protą nuo skaudžių gyvenimo grimasų. Išsiblaivius, ko gero, būna dar blogiau…

Toks suaugusiųjų balansavimas ties bedugne, be abejo, persiduoda namiškiams ir ypač nepilnamečiams. Kritinis paauglystės amžius ir šiaip jauną žmogų paverčia jautriu nervų kamuoliuku, kurį nuolat supa isteriškos suaugusiųjų pasaulio dogmos. Jaunuoliai dažnai jaučiasi nesuprasti, neįvertinti tėvų, mokytojų ar draugų. Kas priverčia juos pakelti ranką prieš save? Priežastys įvairios – narkotikai, patyčios mokykloje, vis dažniau pasireiškianti seksualinės orientacijos problema, neteisingai suprastas ir įvertintas meilės jausmas, neplanuotas nėštumas, nesutarimai su tėvais, stresas, psichologinis krūvis.

Savižudybės jaunimo tarpe – rimta šiuolaikinės visuomenės problema.

Kodėl žmonės ryžtasi tokiam žingsniui – ar tai jau seniai subrandintas planas, ar akimirksnio išdava, parodanti silpnąsias vidaus pertvaras, nemokėjimą prisitaikyti prie esamų sąlygų? O gal tai savotiška protesto banga?

Sukurtas mitas, kad tas, kuris kalba apie savižudybę, niekuomet nesižudo, neturi jokio pagrindo. Žmogus, nusivylęs gyvenimu ir galvojantis iš jo pasitraukti, bando apie tai užsiminti savo artimiesiems, galbūt net pats to gerai nesuvokdamas, tik užuominomis, simboliais. Baisiausia, kad aplinkiniai priima tai kaip nusikalbėjimą ar nevykusį pokštą. Kodėl, jau atsitikus nepataisomai nelaimei, visi tarsi atsitokėja ir prisimena paskutiniuosius ir dažniausiai lemtingus išėjusiojo žodžius ar veiksmus? O gal reikėjo tik išklausyti, gal situacija nebuvo tokia beviltiška…

Savižudybių skaičiumi išsiskiria bene visos posovietinės valstybės ir Lietuva nėra išimtis. Lietuviai vis dar per mažai dėmesio skiria savo dvasinei būsenai. Nėra laiko, nėra noro ar tiesiog nepasitiki sielos gydytojais? Juk yra nemažai susikūrusių psichologinių tarnybų, kurios privalėtų teikti pagalbą krizės sujauktiems žmonėms, tačiau ar visada mes randam kelią pas psichologą? Galiausiai ar visada jis mums padeda? Gal vis tik didesnė ir jaukesnė psichologinė atmosfera turėtų būti šeimoje, įprastomis namų sąlygomis, tėvų ir vaikų bendravime, o ir pačių tėvų tarpusavio elgesyje, gal tuomet ir krizių mažiau patirtume.

Kažkada spaudoje šmėstelėjo mintis, kad savižudybių sumažėjo griežtesnio valdymo metais, kai buvo stipriai apribotas alkoholio vartojimas. Gal ir tiesa. Gal blaivų protą rečiau susuka depresija ir mažiau atsiranda slogių minčių. O gal žmonės tapo lepesni, gyvenimo negandų neužgrūdinti. Juk, kai skaitome apie lietuvių tremtinių išgyvenimus Sibiro ledynuose, neužkliūna savižudybių teorija, gal tada buvo kitokia gyvenimo vertinimo sistema, gal kaip tik mums šiandien ir trūksta anų laikų vertybinių pagrindų, kurie galėtų būti atsvara susidūrus su kasdienėmis problemomis?

Tai mano nuomonė.

Danutė

SUSITAIKYTI SU SAVIMI

Kai man į rankas pateko knygutė apie Feng Shui, pagalvojau kokie tai niekai, argi gali taip būti? Teko skaityti dar daug kartų, kad suprasčiau prasmę ir esmę. Žinoma, nepavirtau didžiąja freken Bok ir nepuoliau viso buto pertvarkyti pagal rytietiškus patarimus, bet kai kuriuos baldus pastumdžiau, o artimiausiu metu ruošiuosi daryti didžiąją metų reviziją drabužių spintose.

Feng Shui – tai senovės kinų liaudies menas daiktus namuose sudėlioti taip, kad jie su žmonėmis turėtų kuo tampresnį ryšį ir pagerintų mūsų gyvenimo sėkmę bei prasmę. Sveiko gyvenimo pagrindas yra mūsų sugebėjimas susigyventi pačiam su savimi ir mus supančia erdve. Tik suderinus šiuos du dalykus, galima pasiekti vidinės ramybės, lengviau spręsti visas problemas.

Jei namus pertvarkyti pagal Feng Shui, tai labiausiai pertvarka paliestų miegamąjį. Gal todėl, kad jame mes praleidžiame trečdalį savo gyvenimo. Norėdami pakankamai pamiegoti ir gerai pailsėti, miegamajame privalome jaustis jaukiai ir saugiai. O tai galima pasiekti tinkamai pasirenkant miegamojo kambario vietą ir tinkamą lovos bei kitų baldų išdėstymą jame. Jei nepasitikime Feng Shui, turėsime pasikliauti savo nuojauta ar patirtimi.

Feng Shui vienpusiškai siūlo vienintelį baldą visame kambaryje – lovą.

Bet lietuviškomis sąlygomis, kai viename bute tenka spaustis vos ne trims šeimos kartoms, tai būtų per didelė prabanga. Todėl reikia kaip įmanoma minimalistiškai įrengti vieną kambarių, kuriame galima būtų atsipalaiduoti po dienos įtampos, pasisemti energijos rytdienos darbams.

Miegamasis neturi būti didesnis už svetainę, jo griežtai nereiktų įrengti palėpėje, kur pasvirusios lubos, po juo neturi būti tuščių didelių erdvių, pavyzdžiui garažo, miegamojo siena neturi ribotis su vonios siena. Be abejo, pagrindinis baldas – lova. Ji turi stovėti prie sienos, bet truputį per atstumą, lova neturi sudaryti vienos linijos su durimis, galvūgalyje būtina atrama. Prieš lovą jokiu būdu negalima kabinti veidrodžio taip, kad pamatytume save. Taip pat veidrodis netinka ir prieš įėjimo į butą duris. Jei sutuoktiniai miega vienoje lovoje, čiužinys turi būti bendras, po lova nereikia nieko laikyti, naktinę lempą vertėtų pastatyti ant grindų, tai yra, žemiau akių lygio. Aštrūs ar statūs kampai, pavyzdžiui, atidarytų durų briauna, nukreipta į lovą, išbalansuos miegą.

Gimusiems vasarą, lovą reikia statyti galva į šiaurę, gimusiems žiemą – į pietus. Kitu laiku gimę gali prisitaikyti pagal poreikius ir esamas sąlygas. Miegoti galva į vakarus netinka niekam. Jei prie lovos norim statyti spinteles, tai būtinai dvi, viena negerai, be to, jos neturi būti aukštesnės už lovą, nes bus kliūtis energetiniams srautams. Jei kambaryje bus daug baldų ar kitų daiktų, energija klius už jų.

Miegamasis netinkamas atviroms knygų spintoms, nes tai – sustingusi energija. Kuo mažiau jame turi būti elektromagnetinių laukų – televizorių, telefonų, kompiuterių, nes tai skleidžia neigiamas sveikatai bangas, nereikia ir vandens stichijos – akvariumų, net paveikslų vandens tema. Nepaverskime miegamojo darbo kambariu, neprisineškime čia įvairių mokslo knygų ar augančių gėlių – visa tai išbalansuos miego ir ramybės energiją, neleis ramiai ilsėtis. Juo labiau  čia nepriimtini šeimyniniai ginčai!

Senovės kinų filosofija siūlo perprasti 5 elementų teoriją apie pagrindines gyvybinės energijos transformacijas. Šie elementai turi tikslų eiliškumą: medis – ugnis – žemė – metalas – vanduo. Jie sukuria vienas kitą ir sudaro uždarą ciklą. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra priklausomas nuo vieno iš šių elementų. Pagal gimimo metų skaičius nusistatę savo elementą, mes žinosime kokios spalvos mums padės gyvenime, teigiamai veiks savijautą, o kokių mums reikėtų vengti.

Ir dar…

Jei ėmė erzinti ryški lempos šviesa, nenumokite ranka, tai gali reikšti susirgimą.

Nešluokite namų vakare – pinigus iššluosite…

Prietarai neveikia, kol jų nežinai, o kad neveiktų iš tiesų, įsisekite kur nors slapta mažą žiogelį.

Danutė