Žymų Archyvai: popiežius

Buona sera

Džiugu turėti naują popiežių ir galėti pasitikti jį kartu su visu pasauliu. Ne vienas kardinolas pasirodęs Švento Petro ir Povilo bazilikos languose pagarbiai žvelgė į minią ir tarsi lengvai, kiek jiems leidžia atsidavimas tarnystei, stebėjosi, kiek daug žmonių susirinko pasveikinti naujojo katalikų bažnyčios vadovo. Ir visa tai vadinamajame sekuliariame, moderniame ir technologiškai globaliame pasaulyje. Taip, būtent dabar.

Tačiau minia ir šventasis tėvas iš karto rado bendrą kalbą. Buona sera. Labas vakaras, ištartas italų kalba buvo šūvis į širdis, apskriejęs visą pasaulį milžinišku greičiu ir giliai įsitvirtinęs kiekvieno žmogaus, girdėjusio šį pasisveikinimą mintyse, atmintyje, jausmuose. Bendravimas yra didis dalykas. Nebuvo tokio istorijos tarpsnio, kuomet bendravimu nebūtų pasiekti reikšmingiausi laimėjimai. Mokėjimas prabilti, klausytis ir atsakyti yra didžiausias žmogaus turtas. Dar geriau, kai šiais gebėjimas iš prigimties apdovanoti lyderiai ir vedliai. Būtent toks yra naujasis popiežius Pranciškus.

Galime įtempti ausis ir pasiruošti klausytis. Beveik neabejoju, kad iš Jorge Mario Bergoglio išgirsime ne kasdien girdimas mintis bei krikščionybės puoselėjamas vertybes, tačiau – be viso to – išgirsime kryptį, priartėsime prie tiesos ir aiškiai žinosime, kokį darbą turime atlikti kiekvienas iš mūsų.

Sveikinimai popiežiui ir visai krikščioniškajai bendruomenei!

popiezius Pranciskus

Popiežiaus atsistatydinimas

Galbūt tai bus pavyzdys. Galbūt tai bus reta, bet labai reta pamoka ne tik krikščioniui bet kiekvienam Žemės žmogui: pasitraukti ir užleisti kelią tuomet, kai ne tik fizinė ir vidinė sveikata bet ir sąžinė prieš save patį sako, kad nebegali atsidavęs ir visomis jėgomis dirbti tą darbą už kurį esi atsakingas.

Galbūt tai bus labiausiai krikščioniškas ir esminis dabartinio popiežiaus Benedikto XVI žingnis. Tarnavimas ir atsakomybė už kitus žmones yra darbas, kuriam būtina maksimali koncentracija. Jame negali būti nei lašo veidmainystės ar bandymų nuslėpti silpnas vietas.

Gamtinės ir antgamtinės jėgos neretai nepavaldžios pakeisti net labai korumpuotų, nusikalstamą veiklą vykdančių ar tiesiog nesąžiningų pareigūnų ir tarnautojų. Užleisti vietos nemokame, nenorime ir neketiname. Tai gali padaryti tik intensyvios intrigos, susiklostę ypatingos aplinkybės arba kokia nors nešvari veika (geras žodis (!)). Kad tų netikėtų ir nemalonių veikų nenutiktų, žmogus visuomet turi savo galvą ir rankas, kurie pajėgūs susiklosčiusią nemalonią situaciją apversti aukštyn kojomis: parodyti, kad atvirumas prieš save ir kitus žmones yra įmanomas.

Neįdomu man ir tikrai nemėgstu narplioti smulkmeniškai dėl ko popiežius traukiasi (galbūt kraujospūdis neduoda ramybės ar kokios skrandžio problemos?). Ir to nedarysiu. Žiūriu į tai, kaip į filosofinį ir dvasinį žingsnį, kuris įvyko būtent dėl šviesios minties, o ne dėl asmeninių negalavimų.

Popiežius Benediktas XVI pasitraukia su pamoka.

TOPIX GERMANY PAPAL VISIT

VIZIJA IR TIKROVĖ

Aš dažnai prisimenu senokai perskaitytą tokią istoriją. Ilgai galvojau apie ją, todėl noriu ja pasidalinti su draugais.

O buvo taip: XI amžiuje gyveno labai pamaldus vyskupas. Jis daug ir karštai meldėsi. Jam dažnai regėjosi vizijos. Dvasiškis matė, kaip po dangų ir žemę ropoja metaliniai vabalai, kaip didelės žmonių minios žudo viena kitą su keistais įrankiais, matė popiežius vieną po kito. Pavyzdžiui mirusį popiežių Paulių 2-ąjį  aukštybės pavadino, „saulės pateptuoju.“ Po dabartinio popiežiaus Benedikto XVI jam rodėsi dar vienas šventasis tėvas, o paskui tuštuma. Tada jis nuvyko pas tuometinį popiežių ir papasakojo savo vizijas. Pontifikas jam liepė viską kruopščiai užsirašyti. Viskas buvo užrašyta ir atsidūrė Vatikano archyvuose. Ten užmaršties dulkėse gulėjo 400 metų. Po to vienuolis tvarkė požemiuose archyvą ir surado šias aprašytas vizijas ir jas pagarsino. Žinant, kad regėjimai vyko 1000-aisiais metais, tai buvo pranašystė į ateitį.

Juk ir dabar būna nepaaiškinamų dalykų. Vieni juos pastebi, kiti visai neatkreipia dėmesio. Aš galvoju ne visiems duota matyti, o tuo labiau suprasti. Jei mes viską žinotume, tai gal ir šio pasaulio nebūtų – toks mano apmąstymas.

Patricija