Žymų Archyvai: pilis

ŽIEMGALOS ŽEMĖJE

Važiuojant iš Lietuvos šiaurės kryptimi prasideda istorinė Žiemgalos žemė. Didžiausias lietuviškas miestas joje Joniškis, o Latvijos pusėje – Jelgava, seniau lietuvių Mintauja vadintas. Vos 20 kilometrų nuo Joniškio nuvažiavę sutinkame laukais besiraizgantį melsvą upės kaspiną. Tai Mūša, kurią norint perkirsti, tenka važiuoti iki Bauskos – miesto, turinčio apie 10 tūkstančių gyventojų, jų tarpe ir 6 % lietuvių. Bauska pasitinka švara, nupjautomis vejomis, sutvarkytais parkais ir gėlynais. Centre daugybė senoviškų namų, netoli viena kitos gražiai dera katalikų, liuteronų ir provoslavų maldos namai, gatvės neplačios, bet parkavimo problemos nėra. Per miestą tekanti Mūšą vakarinėje pusėje susilieja su Nemunėliu ir santakoje pavirsta į plačią ir vandeningą Lielupę.

PALEMONO KALNAS

Labai susidomėjusi perskaičiau Joanos straipsnelį apie mėlynąjį palemoną ir prisiminiau beturinti  nuotraukų su didingojo Palemono vardu pavadinto kalno vaizdais. Toks kalnas yra Seredžiuje, supiltas XIII amžiuje. Čia buvo garsi senovės lietuvių šventvietė. Pasak legendos, Nerono valdymo laikais iš Romos pabėgęs jo giminaitis Palemonas čia radęs prieglobstį, čia vėliau ir palaidotas. XIII – XIV a ant Seredžiaus kalno stovėjo Pieštvės pilis, užtikrinusi ne tik Nemuno, bet ir Dubysos žemupio gynybą. Pilis ilgai atlaikė stiprius ordino puolimus, nes buvo įrengta patogioje gynybai vietoje. Pirmą kartą pilis minima 1283 m P. Dusburgo kronikoje. Kryžiuočiai ne kartą ją puolė, ne kartą degė ir priešpilis. 1363 m kryžiuočiai apsupo pilį, tačiau jos gynėjams prisidengus nakties tamsa pavyko ištrūkti. Tuščią pilį kryžiuočiai padegė.

Po Žalgirio mūšio Vytautas pradėjo atstatinėti Panemunės pilis. 1412 m ordino magistrui buvo pranešta, kad Veliuonos ir Pieštuvės pilys vėl atstatytos. Tačiau jau XV a  pabaigoje pilis, kaip ir daugelis kitų, neteko savo reikšmės ir visiškai sunyko. Iš papilių išsikėlę žmonės vėliau suformavo Seredžiaus miestelį.

Seredžiaus piliakalnis neapaugęs medžiais ar krūmais, todėl itin įspūdingas. Jis gerai matomas ne tik iš Nemuno slėnio, bet ir nuo šalia einančio Kauno–Jurbarko plento, nuo jo viršaus atsiveria puikios panoramos į visas puses.

NUO DUBINGIŲ PILIAVIETĖS

Dar vienas perliukas Molėtų rajone – Dubingių piliavietė Asvejos regioniniame parke. Asvejos ežeras ilgiausias Lietuvoje, nutįsęs 29 km, labiau primenantis upę nei ežerą. Ežeras labai gilus, duburiuotas, upeliais susisiekiantis su Žeimenos upe. Ežere yra 6 salos. Pati didžiausia – Pilies sala, dabar jau virtusi pusiasaliu – yra prie įvažiavimo į Dubingius. Ties šia sala per Asveją pastatytas pirmasis medinis 76 metrų ilgio ir 6 metrų pločio tiltas. Tiltą laiko ąžuoliniai poliai, kuriems jau virš 100 metų, pastatytas jis buvo 1934 metais Lietuvos prezidento Antano Smetonos reikalavimu.

Šioje vietoje Asveja daro posūkį, apgaubdama Dubingių piliavietę. Tai viena svarbiausių kovos su kryžiuočiais vietovių. Vytautas Didysis 1412-1413 metais pastatydinęs saloje medinę pilį, kuri priklausiusi Vilniaus gynybinei sistemai. Nuo XVI a. pradžios Dubingius valdę Radvilos pasistatę naują, mūrinę pilį, o vėliau ir didingus rūmus. Nuo Vytauto laikų pilies teritorijoje stovėjusi ir medinė katalikų bažnyčia, vėliau buvusi sugriauta. Jos vietoje iškilo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia, kurioje buvo palaidoti kai kurie iš Radvilų, tame tarpe ir Mikalojus Radvila Rudasis – vienas žymiausių XVI a. antros pusės Lietuvos veikėjų.

Toliau skaityti NUO DUBINGIŲ PILIAVIETĖS