Žymų Archyvai: pensininkai

Skaitmeninės televizijos priedėliai

Praėjusią savaitę „Verslo žiniose“ (2011-11-02) skaičiau straipsnį apie skaitmeninės televizijos ateitį Lietuvoje. Dėmesį patraukė straipsnio antraštė, kuri gali būti nemaloniai aktuali ir daliai Lietuvos senjorų:

Pereinant prie skaitmeninės televizijos 100 Lt kompensaciją už įsigytą priedėlį galės gauti ir tie gyventojai, kurie pasirinks mokamos skaitmeninės TV paslaugas. Mokamos TV tiekėjai spėja, kad šia galimybe kitąmet pasinaudos iki 10% jų naujų vartotojų, tačiau apgailestauja, kad į kompensacijas negalės pretenduoti dauguma Lietuvos pensininkų.

Skaitmeninės televizijos priedėlis
Skaitmeninės televizijos priedėlis

Pasak susisiekimo ministerijos, kompensacija bus suteikiama už įvairių tipų skaitmeninės televizijos priedėlius: skaitmeninės palydovinės, skaitmeninės kabelinės, skaitmeninės mikrobangės ar mokamos skaitmeninės televizijos priedėlius.

Komepensacijos suma sieks 100 Lt, tačiau jeigu priedėlis kainuos 20 Lt, būtent ši kaina ir bus kompensuojama. Kompensacijos numatytos mažas pajamas gaunančioms šeimoms ir vienišiems asmenims įsigyti įrangai, reikalingai priimti ir matyti skaitmeninės televizijos programoms. Paramą gaus tie asmenys, kurių pajamos nesiekia 525 Lt per mėnesį.

Taigi, dauguma pensininkų gauna didesnę sumą nei 525 Lt. Tačiau „Sodros“ duomenimis, pensijinio amžiaus žmonių Lietuvoje yra 599.659, o iš jų 8,7% – arba 52.431 asmuo – gauna pensiją mažesnę nei 525 Lt. Be abejo, nemaža dalis gauna pensijas nedaug viršinjančias minėtą sumą, tačiau jie jau nepapuls į nustatytus kompensacijos rėmus.

Nesvarbu į kurią grupę žmonių papuola mus skaitantys senjorai, tačiau noriu priminti, kad yra keletas kitų variantų, leisiančių pigiai ar net nemokamai žiūrėti televiziją šiai perėjus į skaitmeninį režimą:

1. Galima įsigyti antžeminės skaitmeninės TV priedėlį, kuris leis televiziją žiūrėti nemokamai (be abejo, matysite ribotą TV kanalų skaičių).

2. Galima įsigyti mokamą analoginę kabelinę televiziją, kuri yra pigesnė nei skaitmeninė kabelinė ir kuriai žiūrėti visai nereikia jokio priedėlio.

Visgi, ministerijos paruoštama TV priedėlių kompensacijų projekte dar daug neaiškumų ir tiek TV paslaugų įmonės tiek gyventojai dar laukia konkretesnių paaiškinimų, kaip vyks kompensavimo procesas.

RASEINIŲ PENSININKAIS RŪPINSIS J.BŪZIUS

Noriu visus pakviesti pasižiūrėti, kokie pensininkai gyvena Raseiniuose. Nuo šiol jais rūpinsis kandidatas į savivaldybės rinkimus Justinas Būzius.

Tai tikriausiai labiausiai žeidžiantis net tik visus Raseinių bet ir Lietuvos pensininkus reklaminis siužetas. Beje, tuo pačiu tyčiojamasi ir iš demokratinės rinkimų sistemos. Suprantu, kad Vyriausioji rinkimų komisija turi daug darbo tyrinėdama, ar kandidatai niekuomet nebuvo teisti ir kitokios rimtus dalykus susijusius su asmens galimybėmis kandidatuoti. Tačiau tikrai derėtų ateityje skirti daugiau dėmesio ir reklaminių pranešimų analizei. Deja, šiuo metu politinės partijos ir savarankiški asmenys gali žmonėms pateikti tiesiog bet kokią vaizdinę, garsinę ar tekstinę informaciją.

Šio žmogaus prisistatymas: „Justinas Būzius – jaunasis kandidatas į Raseinių rajono savivaldybę.
Pirmoji video dalis ironiškai simbolizuoja politikų dalinamus pažadus prieš rinkimus. Antroji dalis yra trumpas Justino prisistatymas. Primename, jog Justinas Būzius yra nepartinis kandidatas, eina kartu su koalicija „Teisingas Sprendimas“.“ Gal ką nors nuramins, kad pirmoji filmo dalis yra „ironiška“.

ŽURNALAS VEIDAS APIE SENJORUS INTERNETE

veidas_lt
Karolis Vyšniauskas „Lietuvos pensininkai interneto galimybių dar neatrado“

Šiandien išėjusiame Veido žurnalo naujame numeryje spausdinamas Karolio Vyšniausko straipsnis „Lietuvos pensininkai interneto galimybių dar neatrado“. Straipsnyje taip pat pateikiamos interviu ištraukos su Draugauki.me atstovu Pauliumi. Į mus žurnalo redakcija kreipėsi, kaip į vienintelį šaltinį internete skirtą senjorams ir dirbantį šio amžiaus žmonėms.

Straipsnyje pateikiama daug įdomios statistikos. Be abejo, visko nepajėgsiu atpasakoti, tačiau keletą įdomesnių faktų paminėsiu.

Straipsnio autorius rašo: „Lietuvos pensininkai į naująsias technologijas žiūri vis dar įtariai ir mieliau pasikliauja senais, bet jiems užtikrintais metodais, pvz., valandą stovi banko eilėje, kad grynaisiais pinigais sumokėtų komunalinius mokesčius, užuot tai padarę internetu; prekybos centrų vitrinose ieško akcinių prekių, nors apie nuolaidas galėtų sužinoti dar prieš išeidami iš namų.“

Statistika senjorų technologinio išprusimo atžvilgiu negailestinga. 2010 m. statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje internetu naudojasi tik 9,2 proc. pensininkų, iš kurių 4,4 proc. prisijungia kasdien, o 3,9 proc. – kartą per savaitę. Šiuos skaičius galima palyginti su mokinių ir studentų interneto naudojimu: 99,3 proc. naudojasi internetu, o 90,7 proc. tai daro kasdien.

Šiek tiek guodžia tai, kad pasaulyje pastebimos panašios tendencijos, tačiau Lietuvoje vyresnių žmonių ir jaunimo atskirtis pažįstant naująsias komunikacijos technologijas ypač didelė. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje 2010 m. 60 proc. pensinio amžiaus žmonių niekada nebuvo naudojęsi internetu, Lietuvoje – 90 proc. Labiausiai šioje srityje pažengę Švedijos senjorai, tarp kurių net 38 proc. yra pilnaverčiai interneto vartotojai.

Taigi, kaip matome, Lietuvos senjorai stovi dar tik pačioje kelio pradžioje pažįstant virtualų kompiuterijos ir interneto pasaulį. Tačiau mūsų pačių rankose visos galimybės pakeisti šią situaciją ir nelabai gražius statistinius duomenis. Daugiau informacijos šia tema bei Draugauki.me atstovų nuomonę rasite pačiame „Veido“ žurnale.