Žymų Archyvai: Pensijos

Pensijų ir vyresnių žmonių nedarbo paradoksas Europoje

Visoms Europos šalims laipsniškai tolinant pensijinį amžių, šis regionas susidūrė su gana neįprastu ir kebliu paradoksu. Įvairūs tyrimai parodė, kad darbingo amžiaus ilginimas nepadeda išspręsti senstančios Europos visuomenės socialinio draudimo problemų. Kodėl? ES regiono įmonėms ir toliau patiriant didelius finansinius sunkumus (dėl kurių kolkas niekas nesiryžta paskelbti apie krizės pabaigą ir atsigaunančios ekonomikos pradžią), jos priverstos ne tik karpyti atlyginimus ir nuolat atleidinėti darbuotojus. Žiniasklaidoje netrūksta informacijos apie nuolatinius etatų mažinimus Italijos, Prancūzijos, Ispanijos bei kitų šalių bendrovėse. Tačiau, įmonių vadovybės pirmiausia atleidžia būtent vyriausius ir daugiausia išdirbusius žmones. Taigi, didelė dalis vyresnių žmonių dar net nesulaukę pensijos, atsiduria sunkioje finansinėje padėtyje. Štai čia ir paradoksas: nors pensijinis amžiaus tolsta, rinkoje nėra pakankamai darbo vietų (ekonomikos situacija negali sau to leisti), kurios galėtų „išlaikyti“ šiuos žmones ir padėti jiems sulaukti pensijos. Situacija iš tiesų sudėtinga. Galbūt mokslas ir reali akistata su tokia situacija parodys galbūt „natūralią“ ir „tikrąją“ ribą, nuo kurios žmonės turėtų būti išleidžiami į užtarnautą poilsį.

Plačiau, pateikdamas įdomius skaičius, šią temą pristato laikraštis „Verslo žinios“.

pensijinis amzius
Pensijų ir vyresnių žmonių nedarbo paradoksas Europoje

PENSIJŲ GAVĖJAI

pensijos-gavejaiVakar Statistikos departamentas pranešė, jog „išankstiniais duomenimis, 2009 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 934,2 tūkst. asmenų, gaunančių bent vienos rūšies pensiją. Jie sudarė 28,1 procento šalies gyventojų. Beveik du trečdaliai pensijų gavėjų buvo moterys.“

Pasaulis juda link sudėtingų socialinių problemų. Dar niekada žmonių planetoje nebuvo tiek pagyvenusių ir remtinų žmonių, kuriuos turi išlaikyti likusioji – nuolat mažėjanti – dalis. Arba, kitaip sakant, valstybė, kuri privalo didinti darbingo amžiaus žmonių našumą, sugebėti išgauti iš šių žmonių vis didesnę jų sukuriamą pridėtinę vertę, protingai investuoti ar dar kaip nors kitaip verstis per galvą, kad mes, senjorai, ramiai miegotume ir lauktume kitos dienos.

Pasilieku prie išsakytų savo minčių ankstesniuose straipsniuose: „Pensininkų gretos mažėja“, „Senjorai – žmonės iš praeities“. T.y. tokie terminai  kaip „rami senatvė“, „užtarnautas poilsis“, „pagarbus amžius“ gretai išnyks iš žmonių kalbos. Likę jauni žmonės nebepajėgs sukurti gerovės vyresniajai kartai. Besistengdami jie patys anksčiau laiko pasens, neteks jėgų ir atsidurs tarp remtinų žmonių gretų.

Savaitgalis yra prastas laikas niūrioms išvadoms, bet puikus metas pamąstyti, kaip viskas gali atrodyti netolimoje ateityje. Galima atiduoti viltis medicinai, kuri sugebės dar ilgiau gaivinti ir atnaujinti jėgas senstančiame kūne, kuris galės ilgiau išlikti darbingas. Galima tikėtis kokių nors technologinių inovacijų padedančių protingai ir efektyviai išnaudoti vyresnių žmonių energijos likučius – tarkime, bus sukurti pažangūs prietaisai, valdantys sudėtingus procesus, tačiau paprastai prižiūrimi senjorų namų sąlygomis. Galima pagalvoti ir apie kokią nors gamtos išdaigą ar pasaulio istorijos posūkį. Juk šiandien šeštadienis. 

PENSININKAI DAROSI NERAMŪS

Bernardinai.lt:

„Uostamiestyje prie Tėvynės sąjungos būstinės susirinkę senjorai protestavo dėl, jų teigimu, neteisėto pensijų mažinimo ir piktinosi gavę mažesnes pensijas nei tikėjosi.Anot piketuotojų, valdžia „mulkina žmones“, „valstybės biudžetą turi užlopyti pensininkai“.

Šiaulių kraštas:

„Šiaulių sodų bendrijose — sumaištis. Jose pirmininkais, buhalteriais, elektrikais ir kitokius darbus dirbantys pensininkai, kuriems mažės pensijos, svarsto, ar beverta triūsti už kelis šimtus litų? Oficialiai dirbančių pensininkų gali nebelikti ir daugiabučių bei garažų bendrijose.

Toliau skaityti PENSININKAI DAROSI NERAMŪS