Žymų Archyvai: pėdos

DARBAS PRIE KOMPIUTERIO

Visai nesvarbu ar kompiuteris yra darbo priemonė, ar prie jo prisėdame tik savo malonumui, darbo saugos taisyklės vienodos visiems. Daugkartiniais tyrimais nenustatyta, kad kompiuteris labai kenktų mūsų sveikatai, ypač, jei jis yra surinktas pagal specialius gamyklinius standartus. O mūsų sveikata priklausys nuo mūsų pačių noro laikytis elementariausių rekomendacinių reikalavimų ir normų.

Kad kompiuteris namuose teiktų džiaugsmą ir nesukeltų nuovargio, reikėtų, remiantis Lietuvos Valstybinės Darbo inspekcijos rekomendacijomis, mums patiems labai pasistengti – prisitaikyti darbo vietą, apšvietimą, sureguliuoti monitoriaus ekrano ryškumą ir kontrastą, kurie iš esmės turi skirtis žiūrint filmą, skaitant elektroninę knygą ar rašant tekstą. Bet kuriuo atveju geriau rinkimės šviesų foną – jis mažiau vargina akis negu tamsus fonas.

Visų pirma, pareguliuokime kėdės aukštį pagal savo ūgį arba monitoriaus ekraną, kad jo centras būtų 15-20cm žemiau akių lygio, pėdos turi būti laisvai priglaustos prie grindų, naudokime kojoms kėdutę, jeigu negalima kitaip. Rankų riešams bus lengviau, jei jie patogiai gulės ant stalo, nebus įtempti, jei klaviatūra ir pelytė bus tinkamu pasiekti atstumu. Nugaros ilgai nelaikykime viena poza, nes pavargs ir nutirps raumenys.

Šiuolaikinių monitorių skleidžiami spinduliai nėra kenksmingi, tačiau ilgą laiką įtemptai žiūrint į ekraną ir nemirksint, akys pavargsta, išsausėja, parausta, atsiranda deginimas ar niežėjimas. Todėl, nors ir labai įdomus darbas būtų, prisiverskime kas pusvalandį atsitraukti nuo ekrano ir pažvelkime į tolį, ne mažiau šešių metrų atstumu nuo akių. Labai gerai jei šiame matymo lauke bus žalias medis ar krūmas. Jei ne, tai akimis susiraskime tolimiausiame kambario kampe augantį žalią lapuotį augalą – žalia spalva ramina sudirgusias akis. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne daugiau kaip 1 valandą, ilgesnis darbas be pertraukų sukelia stresą organizmui. Padarykime 10-15 minučių pertraukėlę, pavaikščiokime, pamankštinkime rankas. Jei kitaip neįmanoma, tai bent jau atloškime galvą, užmerkime akis kelioms minutėms, stipriai pamirksėkime, pakraipykime žvilgsnį į šonus. Reguliariai reikia nuvalyti dulkes nuo ekrano, nes tai irgi apsunkina regėjimą.

Akys mažiau vargs, jei į ekraną nekris ryški šviesa ir nebus atspindžių. Langai, šviesos šaltiniai, atspindžiai ant blizgių paviršių bei šviesių drabužių gali sudaryti atspindžius ir ant ekrano. Geriausiai, kai ekranas atsuktas stačiu kampu į langą, o šviesa krenta iš kairės. Keiskime ekrano palinkimo kampą, naudokime užuolaidas arba žaliuzes, įjunkime arba išjunkime pagal poreikį darbo vietos apšvietimą – taip išvengsime atspindžių ir apsaugosime akis. Priklausomai nuo monitoriaus dydžio ir mūsų regėjimo stiprumo, atstumas nuo ekrano iki akių turėtų būti 0,5-1,0 m. Skaitant ar rašant reikia pareguliuoti teksto dydį, kad regėjimas nebūtų įtemptas, kad matytume laisvai visas raides.

Pats kompiuteris skleidžia elektromagnetines bangas, kurios nėra pavojingos, jei neviršija leistinų ribų, o tai vėlgi užtikrina kompiuterį pagaminusi įmonė. Dažnai mes taupumo sumetimais neperkame kompiuterio specializuotoje parduotuvėje, o prašome kad jį surinktų koks nors mūsų pažįstamas meistras. Tokiu atveju niekas negalės užtikrinti mūsų saugumo, niekas nebus atsakingas už mūsų sveikatą, dirbant prie tokio naminuko, sutaupysime pinigų sveikatos sąskaita. Manau, kad geriau vis dėlto nusipirkti kompiuterį su teise į garantiją ir dar susigrąžinti dalį sumokėtos sumos.

Neseniai skaičiau, kad moteriškos rankos kažkokiu būdu labiau prisitaikę prie darbo klaviatūra. Alkūnės nervas, reguliuojantis rankų pirštų ir apatinės delno dalies judesius, yra mažiau pažeidžiamas nei vyrų, todėl labiau reikia saugoti tokį turimą turtą ir stengtis atkreipti dėmesį į taisyklingą rankų padėtį ant stalo. Na, o prie kompiuterio galima laikyti kaštonus – visai gražu. Beje, kaktusai tikrai geriau auga ten, kur yra elektromagnetinių bangų energija, tik reikia prisiminti, kad jie patys neigiamos energijos šaltiniai, o tai ne visus vienodai veikia. Beje, gerai prie kompiuterio laikyti piramidės formos daiktus.

Tokia mano nuomonė.

NESIRKITE…

Bjaurus metų laikas dabar. Iš po nakties tarsi ir pašalę, sausas gaivus oras, o popiet, žiūrėk, jau barbena į palangę, einam susitraukę nuo gūsingo vėjo, lydimo smulkaus lietaus, kojos šlapios ir iškart sloga, čiaudulys, o gal ir gripas prigriebia.

Bet gerai sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik blogas apsirengimas. Juk ne pirma tokia žiema mūsų gyvenime, turim galimybę pasiruošti jai iš anksto, o ne tada, kai jau susergame. Vasarą kuo dažnesnis vaikščiojimas basomis, kai dirginami visi paduose esantys taškeliai, per pėdas grūdinamas visas organizmas, aktyvinamas visų vidaus organų darbas – visa tai, atrodo, visiems žinomi dalykai ir nebereikia niekam to priminti. Kai kas nors suserga, neišlaikau ir pradedu priekaištauti, kad laiku nesigrūdino ir štai rezultatas. Bet ne išimtis ir aš pati esu…Atsitinka visaip, nuo visko neapsisaugosi…

Natūralus, iš senolių išminties išlikęs gydymo būdas, ką pataria ir visi žolininkai, yra prakaitavimas. Vos pajutus pirmuosius gripinius požymius, reiktų pagulėti karštoje vonioje su įvairiom žolelėm. Jeigu širdis nepriima karštos vonios, tai bent jau kojas galime pamerkti į karštą ir stipriai druska prisodrintą vandenį, tuo pačiu metu išgeriam karštos arbatos ir lendam į lovą prakaituoti. Prakaituodamas kūnas per odą išskiria begalę šlakų, o su jais išeis ir mūsų ligos sukėlėjai. Prakaitavimą dar padidina liepžiedžių ar aviečių arbata. Skaudant gerklei, kai užgula krūtinę, labai padės pakaitinta druska drobiniame maišelyje, kvapnių žolelių inhaliacijos ar skalavimas šiltu virtų bulvių nuoviru. Bet kokiu atveju, susirgus reikia gerti daug šiltų skysčių, kad kuo greičiau išsivalytų organizmas. Vaistų reiktų imtis kai šios pastangos neduoda norimų rezultatų.

Kiaurus metus mūsų šaldytuve turėtų būti tarkuotos imbiero šaknies, medaus ir citrinos mišinio. Kai tik baigiasi vienas indelis, pasiruošiame kitą…Arbatinis šaukštelis tokio mišinio į truputį pravėsusią arbatą kasdien priduos sveikatos ištisus metus, stiprins organizmo imuninę sistemą. Taip nuo ligų labiau apsiginsime ir nuo cukraus atprasime – dviguba nauda.

O šventadieniais prie tokios arbatos susėdus su savo antrąja puse, nedidelis griekas mažą brendžio taurelę įsipilti – ir nuotaika pagerės, ir kraujagysles pravalys. Nei vienas daktaras dar niekam šito neuždraudė…

Ir tuomet neliks mums blogo oro. Tik šilčiau teks apsirengti ir pirmyn į darganą. Drąsiai atidengsim plaukus ir veidą dulkiančiam lietučiui, kad prisodrintų drėgmės ir gaivos ilgam…

Nesirkite…

Danutė