Žymų Archyvai: pažinimas

INTERNETO GALIA

Virtualioji erdvė įsiveržė į mūsų gyvenimą kaip gaivaus oro gurkšnis ištroškusiems naujų žinių, naujo pažinimo. Šiandien pavarčius interneto puslapius, galime sužinoti, ką rašo Amerikos laikraščiai apie naujai išrinktą prezidentą, ką apie tai mano mūsų valdžion išrinktieji, be abejo, nepraslys pro akis nepastebėtas straipsnis apie tai, kelintą kartą skiriasi ir vėl tuokiasi kuri nors vietinė žvaigždutė arba kaip vangiai naujieji seimūnai renkasi savo valdžios pažymėjimų atsiimti. Internete rasime teatrų repertuarus, autobusų maršrutus, neišeidami iš namų galėsime pasitikslinti oro temperatūrą prie Viduržemio jūros ar lėktuvo skrydžio laiką, jei ruošiamės ten keliauti, palydovinio ryšio pagalba galėsime iš paukščio skrydžio aukščio nevaržomai apžiūrėti savo namo stogą, kiemą, netgi medžius suskaičiuoti šalia. Garbė tam, kas sugalvojo video pokalbių ryšį, tai dabar bet kuri močiutė, maišydama sriubą ant viryklės, gali tuo pačiu džiaugsmingai plepėti su vaikaičiais, esančiais anapus Atlanto.

Net ir lietuviškas problemas galim išspręsti patogiai drybsodami ant sofutės. Mūsų paslaugoms bet kokios internetu leidžiamos operacijos – galime sumokėti mokesčius, iš kito pasaulio krašto parsisiųsdinti norimą prekę, parašyti laiškelį draugui, gyvenančiam anam gatvės gale ar nusiųsti mylimam žmogui gėlių puokštę. Pažinčių portalai taip pat be darbo nesėdi, aktyviai siūlo, bet ir paklausa nesiskundžia…

Va, pastaruoju metu sužinojom, kad, bręstant naujai ekonominei krizei, bankai sujudo, siūlo tautiečiams išpurtyti visas kojines namuose ir nešti savo pinigus atgal į terminuotus indėlius, dar ir palūkanų procentus didesnius prideda. Jei atsitiks kokia bėda, pinigėliai bus grąžinti 100%, juk įsigaliojo nauja indėlių draudimo tvarka. Tik ar mes esam užtikrinti tuo saugiu laikotarpiu? Labai norisi tikėti. Nors jau tiek kartų buvom apgauti, suvedžioti ir palikti likimo valiai…

Manau, kad ilgainiui prigis ir išpopuliarės konsultacijos internetu su šeimos gydytoju. Vis vien mes dažniausiai gydomės patys, žinom visus mums tinkamus vaistus, beliks tik, kad gydytojas patvirtintų mūsų nuomonę. Taip sutaupysime laiko ir nervų bevarstant poliklinikų duris.

Taip, internetas – galinga jėga. Bet atidžiau apsidairykime – jis baigia užvaldyti mus, jis virsta energetiniu vampyru, jis vagia mūsų laiką, jausmus, saldaus miego minutes. Mes dūstam be interneto, jei kurią dieną nepanaršom virtualioj erdvėj, mes neramiai dairomės, tuksi nuojauta, kad kažkas atsitiko be mūsų žinios, kad mes kažką praleidom, gal pamiršom… Šis tarptautinis voratinklis neturi valstybinių sienų, jam nesvarbu tautybė ar odos spalva. Sumaniai paruošęs skanų jauką, jis pamažėl įtraukia mus į savo pinkles…

Pagalvokim ir prisiminkim, kada paskutinį kartą buvom susitikę su senu ir mielu jaunystės dienų bičiuliu? Šiaip sau, be progos. O su tolimu giminaičiu iš kito Lietuvos pasviečio? Geriausiu atveju parašom jam elektroninį laišką su neprašančiu atsakymo klausimu „kaip gyveni“, na, dar švenčių proga tam pačiam internete susirandam virtualų atviruką su banaliais, niekam nežinomo autoriaus sugalvotais žodžiais, o juk visai neseniai džiaugdavomės gavę mielą popierinį laiškelį su pažįstama rašysena išvedžiotais, o dėl to ir mielais žodžiais.

Jau ir artimi žmonės šiandien susitinka vienam dideliam giminės rate tik kurio nors laidotuvėse. Aprauda mirusįjį, pasidžiaugia viens kito išstypusiais vaikais ar anūkais ir vėl išsiskiria kuriam laikui su nebyliu klausimu mintyse „kas sekantis?“ Mano atmintyje dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai po atlaidų į močiutės sodybą kaime sugužėdavo arti šimto giminaičių su pačiais mažiausiais ant rankų, netilpdavo visi gryčioj, kieme tiesdavo stalus…O, kokia būdavo šventė! Nes visi artimai giminiuodavosi, žinojo viens kito bėdas ir džiaugsmus.

Ar pastebėjot, kad mūsų namai tapo didesni ir mes turim daugiau patogumų, bet mūsų pačių liko mažiau, nes namų dydis mus užgožė. Šiuolaikinės technologijos mums davė daugiau informacijos, tačiau sužlugdė norą patiems mąstyti ir kurti, mes įgavom daugiau teisių, bet praradom dėmesį vertybėms, mes skiriam didžiules lėšas užterštos aplinkos valymui, tačiau vis daugiau teršalų nusodiname savo sugrubusiose sielose.

Kada paskutinį kartą paėmėm į rankas knygą, aplankėm nusenusius tėvus, padėjom negalios ištiktam – retorinis klausimas… Šiandien laisvai galim skraidyti į tolimiausius pasaulio kampelius, o ar pažįstam visus savo namo kaimynus? Atlyginimų vidurkis padidėjo, o ar kas suskaičiavo kiek kartų išaugo skyrybų skaičius? Tauta sensta, gimstamumas ženkliai mažėja, beje, ir gimusius čia, tėvų ir protėvių žemėje, mes išvežam gyventi svetur, nes ten duona šiandien yra skalsesnė, mes išmokom labai skubėti ir visai pamiršom laukti.

Tokia šiandien kasdienybė ir tokia mano nuomonė.

Šiuolaikinė technologija leidžia jums skaityti šitą straipsnį arba ramia sąžine išmesti jį į šiukšlių dėžę…

Pagarbiai, Danutė

SKAITYMAS

Turiu prisipažinti, jog nelabai mėgstu ir mėgau skaityti. Tačiau kartais užeidavo priešingos bangos, kuomet skaitydavau knygas vieną po kitos. Taip ir nežinau, ar save priskirti neskaitantiems ar skaitantiesm žmonės.

Pavyzdžiui mokykloje iki pat jos baigimo rimtai nepaėmiau į rankas nė vienos knygos. Nieks nežinojo, kas gali išaugti iš tokio mokinio. Nors padauža nebuvau. Tiesiog, matyt, bendra griežta ir reikli mokyklos atmosfera nuteikia priešiškai ir daugelis vaikų priešinasi pačiu tiesioginiu būdu – nenorime mokytis, skaityti ir viskas.

Žinoma, kalta ir pati švietimo sistema, kuri sukonstruota taip, kad žinios pateikiamos neįtikėtinai nuobodžiu būdu, neskatinančiu ir slopinančiu pažinimo troškimą. Vaikui, kuris 5-6 metų yra pradedamas mokyti skaičiuoti yra rodomi tiesiog trys neaiškūs simboliai: du dvejetai ir sudėties ženklas pliusas. Aiškinama, kad kažkaip čia bus bandome šiuos skaičius sudėti ir gauti iš jų ketvertą. Prie ko tas ketvertas?

Visą gyvenimą maniau, kad vaikam reiktų pradžioje paaiškinti jiems suprantama kalba, kodėl reikia apskritai ką nors sudėti, ką skaičiai reiškia, iš kur jie atsirado. Ar daugelis jų užaugusių dabar žino, kad skaičiai glaudžiai susiję su magija, kad jie buvo išrasti sukonkretinti mūsų pasauliui, mūsų visatai, aprašyti įvairių reiškinių harmoniją ir santykius. Planetos, muzikos garsai, dievybės turėjo jiems priskirtinus skaičius. Trejybė, vienis, devyniaragis, dualumas (pvz. in ir jan), dešimt sefirų žydų religijoje ir t.t. ir pan. Nesuskaičiuojama gausybė tokių pavyzdžių. O mes mokomės: 2 + 2 = 4. Ir viskas.

Tad, ir neskaičiau. Iki pat universiteto. Įstojus į aukštąją šiaip ne taip supratau, kad knyga nėra jau toks blogas dalykas. Sutikau žmonių, kurie skaitydami rasdavo ir vėliau pasakodavo įdomius dalykus. Knygos iš ties byloja krūvas įdomiausių dalykų. Pamažu ir aš užsikrėčiau nedidele knygų manija. Nors kaip pamenate pagal specialybę esu inžinierius, tačiau ėmiau domėtis pačia įvairiausia literatūra. Deja, tas laikotarpis buvo gana trumpas. Pabaigus mokslus, prasidėjo darbai ir per ilgą laiką su knygomis nelabai ir bendravau. Tik tapęs senjoru, vėl po truputį atrandu ir laiko ir noro pasinerti į kokį nors mažai pažįstamą pasaulį.

Tad, šiek tiek gaila, kad didžioji gyvenimo dalis prabėgo beveik be skaitymo. Visgi knyga reikalauja dėmesio ir reikia susikaupti, norint suprasti, ką matai priešais save. Man niekad nepavykdavo skaityti kelionėse ar esant aplinkiniam šurmuliui. Nors kiti tai puikiai sugeba. Tačiau gana čia man dejuoti. Turiu užtat dabar pakankamai laiko knygoms. Nors yra kita problema: ne visada jį protingai išnaudoju.

Bijau, kad šių mano postrigavimų nesukritikuotų toks ponas Adrijonas iš mūsų forumo. Ims ir pasakys, kad knygos nieko nereiškia. Kad rytiečiai filosofai ir vienuoliai apskritai pataria kuo mažiau kalbėti ir juo labiau skaityti. Jie siūlo išsklaidyti dėmesį į tiesiog į nieką ir pasinerti į meditaciją. Tačiau kaip apie tai sužinosi, jei nepaskaitysi, kokio nors budistinio literatūros šedevro?

Ryt pabandysiu aptarti labiausiai man įstrigusias atmintin knygas. Iki.

KOMPOSTAVIMAS

Šventės praėjo, tad galime sugrįžti prie labiau žemiškų reikalų. Nors draugauki.me jau skaičiuoja ketvirtąjį veiklos mėnesį, tačiau dar nė karto nekalbėjo apie sodus bei daržus. O juk daugeliui senjorų savos žemės kampelis yra tapęs malonaus laiko praleidimo šaltiniu. Būti arčiau gamtos reiškia ir geresnę nuotaiką bei sveikatą. Todėl netgi labai patartina, kas tuom neužsiimate išeiti į kiemą ir bent jau pagrėboti lapus, pašienauti žolės arba jeigu nėra tokių galimybių tiesiog daugiau vaikščiokite parkuose, domėkitės augalais ar stenkitės surasti kokį retesnį pavyzdį. Patirsite gaivinantį pažinimo džiaugsmą.

Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į konteinerius, kiti pasinaudoja protingu būdu – atliekų kompostavimu. Kompostuojant netenka rūpintis atliekų išvežimu (nebereikia sukti galvos kur padėti, pavyzdžiui, nupjautą žolę). Rezultatas – gaunamos vertingos trąšos gėlynui ar  daržui. Tuo pačiu prisidedame prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos.

Kompostuoti  galima šias organines atliekas

  • Virtuvės atliekas (bananų žieves, obuolių graužtukus, kiaušinių lukštus)
  • Kavos tirščius
  • Medžio pelenus
  • Šiaudus
  • Mėšlą
  • Augalus (nužydėjusius  žiedus)
  • Smulkius šapelius (šakas)
  • Mėšlą
  • Nupjautą žolę, nukritusius lapus.

Kur kompostuoti

Patogiausia tam pasigaminti apvalios ar kvadratinės formos dėžę. Ji gali būti iš vielos arba medžio.  Nepamirškite, kad kompostuojnat atliekas susidaro nemalonus kvapas, todėl komposto dėžę geriau laikyti nuošalesnėje vietoje, idealu – pavėsyje.

Priežiūra

Kompostą patariama perkasti 3 kartus per metus, tuomet jis prisisotina deguonies, kuris greitina augalinių medžiagų irimą.

Nepatariama kompostuoti

Nederėtų kompostuoti mėsos, žuvies gabaliukų, nes šios atliekos gali privilioti graužikus. Juk nenorėtumėt savo kieme išvysti darniai besidarbuojančių lauko pelių, katinų ar kitų išalkusių žinduolių? Piktžolių atliekų taip pat reiktų vengti. Netgi jau subrendusiame komposte gali išlikti jų sėklų. Taigi naudodami jau subrendusį kompostą galite sau pasidaryti meškos paslaugą – užteršti dirvą piktžolėmis.

Jeigu atsiras labiau patyrusių sodininkų, būtinai pasidalinkite savo patarimais komentaruose arba forume, kokias dar žinote kompostavimo gudrybes.