Žymų Archyvai: parkas

Nacionalinis sekvojų parkas (JAV)

Noriu pratęsti savo įspūdžius iš kelionės po Jungtines Amerikos Valstijas. Pirmame pasakojime pristačiau unikalią parodą „Body Worlds“, matytą Čikagoje. Šį kartą kelsimės į vakarinį krantą, kuriame įsikūręs Nacionalinis sekvojų parkas (angl. Sequoia National Park). Būtent jį ir teko laimė aplankyti. Trumpa informacija apie parką:

Vieta: Kalifornija, Jungtinės Amerikos Valstijos
Artimiausias miestas: Visalia, Kalifornija
Plotas: 1,635 km2
Įkurtas: rugsėjo 25 d., 1890 m.
Kasmet aplanko: 965 170 lankytojų (2009 m. duomenimis)

Parkas įsikūręs pietinėje Siera Nevados kalnų pusėje ir yra žymus dėl jame augančių gigantiškų medžių – sekvojų. Šiame parke auga ir pats didžiausias pasaulio medis bei apskritai gyvas organizmas mūsų planetoje – sekvoja „Generolas Šermanas“. Jos aukštis yra 83.8 m, skersmuo – of 7.7 m, amžius –  apie 2,300 – 2,700 metų. Miške, kuriame auga „Generolas“ galima rasti dar penkis iš dešimties didžiausių medžių augančių Žemėje.

Didžiąją parko dalį sudaro laukinė, automobiliais nepasiekiama gamta. 84% Sekvojų ir greta esančio kito žymaus parko „Kings Canyon National Park“ teritorijos galima pasiekti tik keliaujant pėsčiomis arba arkliu.

Pakeliui į parką. Kalifornija
Pakeliui į parką. Kalifornija

Pirmasis europietis įsikūręs šiame regione buvo Hale Tharp, kuris pasistatė iš sekvojų namą didžiajame miške. Jis leido savo galvijams ganytis miško pievose, tačiau gerbė nepaprastą gamtos didybę ir vadovavo pirmiesiems susirėmimams prieš ketinančius apsigyventi šiose vietose. Tačiau Tharp’o kovos nebuvo itin sėkmingos. Neužilgo čia atsikėlė gyventi utopinė bendruomenė „Kolonija Kaweah“, kuri ėmė sėkmingai ekonomine prasme prekiauti sekvojų mediena. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad sekvojos medis lengvai skyla ir nėra tinkamas statyboms ar baldų gamybai. Galiausiai prekyba nutrūko, tačiau iki tol jau buvo spėta išskirsti tūkstančius medžių.

Nacionalinė Parkų tarnyba savo žinion šį parką perėmė 1890 m. nutraukdama bet kokias statybas bei medžių kirtimus šiame regione. Iki šių dienų parkas pamažu didėjo ir plėtė savo teritoriją. Didžiausias pokytis įvyko 1978 m., kuomet visuomeninės organizacijos laimėjo prieš Volto Disnėjaus korporaciją, ketinusią pirkti gretą esančią teritoriją įrengti slidinėjimo kurortui. Laimei šios žemės  buvo išsaugotos ir vėliau prijungtos prie parko.

Parke yra 240 urvų ir manoma kad dar keli šimtai turėtų būti neatrastų. Čia yra ir ilgiausias Kalifornijos urvas, siekiantis 32 km. Taigi, speleologijos mėgėjams Nacionaliniame sekvojų parke tikrai yra ką veikti.

Parko kraštovaizdis įspūdingas, neįsivaizduoju kiek galima praleisti laiko vaikščiojant po šiuos didžiulius plotus – vaizdai tiesiog fantastiški. Sekvojos taip pat atkreipia į save dėmesį gigantiškais kankorėžiais. Patys didžiausi kartais prilygsta sunokusio ananaso vaisiui.

Kaip visuomet pasakojimo pabaigai keletas fotografijų iš pasivaikščiojimo po šį unikalų gamtos kampelį.

sekvoju parkas_2

sekvoju parkas_3

Toliau skaityti Nacionalinis sekvojų parkas (JAV)

PŪČKORIŲ ATODANGA

Neseniai su malonumu žiūrėjau Kotrynos atsiūstas nuotraukas iš Belmonto. Iš tiesų dar XIX a viduryje prancūzo Karolio de Vimo pastatytas vandens malūnas davė pradžią šiandieniniams kriokliams, kuriais galime pasigėrėti aplankę puikiai sutvarkytą Belmonto pramogų centrą Pavilnių regioniniame parke.

Dar ledynmečio suformuotas  kalvotas reljefas – išskirtinis parko bruožas. Šiai vietovei būdingi dideli aukščių skirtumai, gūbriai, keteros, ozai, raguvos…73% parko yra apaugusi natūraliu mišku, Vilnios slėnyje veisiasi vandens paukščiai, gausi ir miško fauna. Didžiulėje parko teritorijoje yra gausybė vietų, iš kur atsiveria vaizdingos panoramos.

Toliau skaityti PŪČKORIŲ ATODANGA

SMALININKAI

IX – X amžiaus kronikose tarp Vyslos ir Nemuno minima Prūsų šalis. Dalis ją sudariusių genčių  gyveno Nemuno žemupyje, tarp jų buvę ir skalviai, kurių genčiai priklausiusi Smalininkų teritorija. Per šią teritoriją ėjęs nuolatinis Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų Lietuvos puldinėjimo kelias.

1253 metais prūsų ir žemaičių žemės atitekę Vokietijai, tačiau žemaičiai tokiam veiksmui ryžtingai pasipriešinę, 1260 metais išviję kryžiuočius ir vėl tapę LDK dalimi. Prūsijoje tuo metu taip pat prasidėjęs ilgai trukęs ir galiausiai pralaimėjęs sukilimas, vadovaujamas H.Manto. Po pralaimėjimo prūsai likę Ordino priklausomybėje.

Toliau skaityti SMALININKAI