Žymų Archyvai: Palūkanos

INTERNETO GALIA

Virtualioji erdvė įsiveržė į mūsų gyvenimą kaip gaivaus oro gurkšnis ištroškusiems naujų žinių, naujo pažinimo. Šiandien pavarčius interneto puslapius, galime sužinoti, ką rašo Amerikos laikraščiai apie naujai išrinktą prezidentą, ką apie tai mano mūsų valdžion išrinktieji, be abejo, nepraslys pro akis nepastebėtas straipsnis apie tai, kelintą kartą skiriasi ir vėl tuokiasi kuri nors vietinė žvaigždutė arba kaip vangiai naujieji seimūnai renkasi savo valdžios pažymėjimų atsiimti. Internete rasime teatrų repertuarus, autobusų maršrutus, neišeidami iš namų galėsime pasitikslinti oro temperatūrą prie Viduržemio jūros ar lėktuvo skrydžio laiką, jei ruošiamės ten keliauti, palydovinio ryšio pagalba galėsime iš paukščio skrydžio aukščio nevaržomai apžiūrėti savo namo stogą, kiemą, netgi medžius suskaičiuoti šalia. Garbė tam, kas sugalvojo video pokalbių ryšį, tai dabar bet kuri močiutė, maišydama sriubą ant viryklės, gali tuo pačiu džiaugsmingai plepėti su vaikaičiais, esančiais anapus Atlanto.

Net ir lietuviškas problemas galim išspręsti patogiai drybsodami ant sofutės. Mūsų paslaugoms bet kokios internetu leidžiamos operacijos – galime sumokėti mokesčius, iš kito pasaulio krašto parsisiųsdinti norimą prekę, parašyti laiškelį draugui, gyvenančiam anam gatvės gale ar nusiųsti mylimam žmogui gėlių puokštę. Pažinčių portalai taip pat be darbo nesėdi, aktyviai siūlo, bet ir paklausa nesiskundžia…

Va, pastaruoju metu sužinojom, kad, bręstant naujai ekonominei krizei, bankai sujudo, siūlo tautiečiams išpurtyti visas kojines namuose ir nešti savo pinigus atgal į terminuotus indėlius, dar ir palūkanų procentus didesnius prideda. Jei atsitiks kokia bėda, pinigėliai bus grąžinti 100%, juk įsigaliojo nauja indėlių draudimo tvarka. Tik ar mes esam užtikrinti tuo saugiu laikotarpiu? Labai norisi tikėti. Nors jau tiek kartų buvom apgauti, suvedžioti ir palikti likimo valiai…

Manau, kad ilgainiui prigis ir išpopuliarės konsultacijos internetu su šeimos gydytoju. Vis vien mes dažniausiai gydomės patys, žinom visus mums tinkamus vaistus, beliks tik, kad gydytojas patvirtintų mūsų nuomonę. Taip sutaupysime laiko ir nervų bevarstant poliklinikų duris.

Taip, internetas – galinga jėga. Bet atidžiau apsidairykime – jis baigia užvaldyti mus, jis virsta energetiniu vampyru, jis vagia mūsų laiką, jausmus, saldaus miego minutes. Mes dūstam be interneto, jei kurią dieną nepanaršom virtualioj erdvėj, mes neramiai dairomės, tuksi nuojauta, kad kažkas atsitiko be mūsų žinios, kad mes kažką praleidom, gal pamiršom… Šis tarptautinis voratinklis neturi valstybinių sienų, jam nesvarbu tautybė ar odos spalva. Sumaniai paruošęs skanų jauką, jis pamažėl įtraukia mus į savo pinkles…

Pagalvokim ir prisiminkim, kada paskutinį kartą buvom susitikę su senu ir mielu jaunystės dienų bičiuliu? Šiaip sau, be progos. O su tolimu giminaičiu iš kito Lietuvos pasviečio? Geriausiu atveju parašom jam elektroninį laišką su neprašančiu atsakymo klausimu „kaip gyveni“, na, dar švenčių proga tam pačiam internete susirandam virtualų atviruką su banaliais, niekam nežinomo autoriaus sugalvotais žodžiais, o juk visai neseniai džiaugdavomės gavę mielą popierinį laiškelį su pažįstama rašysena išvedžiotais, o dėl to ir mielais žodžiais.

Jau ir artimi žmonės šiandien susitinka vienam dideliam giminės rate tik kurio nors laidotuvėse. Aprauda mirusįjį, pasidžiaugia viens kito išstypusiais vaikais ar anūkais ir vėl išsiskiria kuriam laikui su nebyliu klausimu mintyse „kas sekantis?“ Mano atmintyje dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai po atlaidų į močiutės sodybą kaime sugužėdavo arti šimto giminaičių su pačiais mažiausiais ant rankų, netilpdavo visi gryčioj, kieme tiesdavo stalus…O, kokia būdavo šventė! Nes visi artimai giminiuodavosi, žinojo viens kito bėdas ir džiaugsmus.

Ar pastebėjot, kad mūsų namai tapo didesni ir mes turim daugiau patogumų, bet mūsų pačių liko mažiau, nes namų dydis mus užgožė. Šiuolaikinės technologijos mums davė daugiau informacijos, tačiau sužlugdė norą patiems mąstyti ir kurti, mes įgavom daugiau teisių, bet praradom dėmesį vertybėms, mes skiriam didžiules lėšas užterštos aplinkos valymui, tačiau vis daugiau teršalų nusodiname savo sugrubusiose sielose.

Kada paskutinį kartą paėmėm į rankas knygą, aplankėm nusenusius tėvus, padėjom negalios ištiktam – retorinis klausimas… Šiandien laisvai galim skraidyti į tolimiausius pasaulio kampelius, o ar pažįstam visus savo namo kaimynus? Atlyginimų vidurkis padidėjo, o ar kas suskaičiavo kiek kartų išaugo skyrybų skaičius? Tauta sensta, gimstamumas ženkliai mažėja, beje, ir gimusius čia, tėvų ir protėvių žemėje, mes išvežam gyventi svetur, nes ten duona šiandien yra skalsesnė, mes išmokom labai skubėti ir visai pamiršom laukti.

Tokia šiandien kasdienybė ir tokia mano nuomonė.

Šiuolaikinė technologija leidžia jums skaityti šitą straipsnį arba ramia sąžine išmesti jį į šiukšlių dėžę…

Pagarbiai, Danutė

INVESTAVIMAS VAIKŲ IR ANŪKŲ ATEIČIAI III

Keista: įvedus google.lt paieškoje „jaunimo indėlis“ pirmoje eilutėje randame „Hansabanko“ gana išsamų šios paslaugos pristatymą: http://www.hansa.lt/fiziniams24_28.html . O ieškant pačiame tinklapyje – kaip minėjau praeitame įraše – informacijos bent man nepavyko rasti. Galbūt google dar vis randa pasenusią informaciją.

DnB NORD banko svetainėje labai lengvai randame skyrelį „Vaikų indėliai“ ir pakankamai aiškų aprašymą: vaikų indėliai . Čia aptinkame ir konkrečias už indėlį vaikams siūlomas palūkanas: 5,5 % indėlį dedant litais, 3,5 % eurais ir 3,0 % doleriais.

„Snoras“ nepateikia jokios informacijos. Parex banko tinklapyje taip pat nerandame jaunimo indėlio paslaugos.

Šiaulių banko svetainėje greitai ir lengvai surandame „Vaiko indėlio“ paslaugą. Šiaulių bankas iš visų paminėtų bankų plačiausiai aprašo šį taupymo būdą bei pamini konkrečias palūkanas. Jos kurkas didesnės nei siūlomos DnB NORD banko. Šiaulių bankas atitinkamai už indėlį litais siūlo 7,1 % palūkanas, už indėlį eurais 6,2 % ir už indėlį doleriais 5,0 %. Plačiau skaitykite čia. Beje, pažymima, kad šios palūkanų vertės galios iki 2009-05-31. Tai visiškai normalu, nes ekonominė situacija nuolat kinta, todėl ir bankai iš naujo privalo įvertinti padėtį ir savo paslaugų įkainius.

Nagrinėjame toliau: Ūkio bankas su vaikų ateitim ir senjorų ramybe nieko bendro neturi, t.y. šios paslaugos neteikia. Ir lieka mums Medicinos bankas. Deja, peržiūrėję šio banko indėlių rūšių skyrelį vaikų ar jaunimo indėlio taip pat nerandame. Išsamumo dėlei perverčiau ir užsienio šalių bankų filialų teikiamas paslaugas, tačiau jie mums rūpimo indėlio taip pat nesiūlo.

Kokios gali būti išvados? Labai paprastos tikriausiai. Vaizdą apie jaunimo indėlio paslaugą Lietuvoje susidaryti gana sunku. Ją siūlo vos keletas bankų. O tuos keletą bankų palyginti ir ieškoti geriausiomis sąlygomis teikiamo varianto tikriausiai nelabai yra prasmės. Bent jau man susidaro įspūdis, kad vienintelis šios taupymo rūšies privalumas yra tas, jog galima „įdarbinti“ pinigus labai ilgam laikotarpiui ir nesirūpinti kiekvienais metais – pasibaigus tarkim paprastojo indėlio terminui – iš naujo galvojant, kur pinigus investuoti. Palūkanos siūlomos už jaunimo indėlį, kaip matėme irgi nėra įspūdingos. Rinkoje tikrai galima rasti tiek bankų tiek kredito unijų, kurios siūlo didesnes palūkanas už įvairių tipų indėlius. Todėl šiuo atžvilgiu jaunimo indėlis nėra labai patrauklus.

Šis mūsų trijų straipsnių rinkinys apie jaunimo indėlį tikriausiai gavosi labiau švietėjiškas nei rimtas bandymas analizuoti rinką. Analizei tiesiog nelabai turime medžiagos. Tikiuosi, kad susidarėte tam tikrą vaizdą ir tikiuosi, kad mūsų komentaruose apsilankys žmonės artimiau susiję su bankais ir mums plačiau paaiškins, kodėl tarp bankų ši paslauga nėra populiari ir kokias tuomet taupymo ir investavimo rūšis bankai labiausiai rekomenduoja mūsų senjorams.

INVESTAVIMAS VAIKŲ IR ANŪKŲ ATEIČIAI II

Taigi, tęsiame temą apie taupymą mūsų brangiausiųjų vaikų ir anūkų ateičiai. Kaip pamenate, kalbėjome apie bankų paslaugą, vadinamą „jaunimo indėlis“. Šį kartą bandysime palyginti, kokios šios investavimo rūšies sąlygos skirtinguose Lietuvos bankuose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai:

AB SEB bankas
AB bankas ,,FINASTA“
AB bankas „Hansabankas“
AB DnB NORD bankas
Akcinė bendrovė bankas „Snoras“
Akcinė bendrovė PAREX BANKAS
Akcinė bendrovė Šiaulių bankas
Akcinė bendrovė Ūkio bankas
Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas

Taip pat Lietuvoje veikia 7 užsienio bankų filialai:

Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas
AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius
Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG Vilniaus skyrius
Balti Investeeringute Grupi Pank AS filialas
Danske Bank A/S Lietuvos filialas
MP Investment Bank hf. filialas Baltijos šalyse
Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

Pabandykime iš eilės apžvelgti kiekvieną banką ir kokią informaciją mes randame kiekvieno iš jų tinklapyje apie „jaunimo indėlio“ paslaugą.

Dar visai neseniai naršydamas po SEB svetainę, buvau radęs išsamią informaciją apie šio banko siūlomą „jaunimo indėlio“ paslaugą. Deja, ten apsilankęs šiandien jokios informacijos neaptikau. Galbūt atnaujintame tinklapyje dar ne viskas pilnai pateikta? O galbūt ką nors pražiopsojau? Abejoju, kad vienas didžiausių šalies bankų nutarė nebeteikti šios paslaugos. Tiesiog informacija kažkur prapuolė arba galbūt laikoma nesvarbia, nes per mažai žmonių ja domisi?

Bankas „Finasta“ yra pats jauniausiais bankas Lietuvoje ir jo teikiamų paslaugų internete kolkas nėra. Galbūt bankas ateityje teiks jaunimo indėlio paslaugą, tačiau šios įstaigos pragrindinė veikla bus finansinės paslaugos verslui. Bent jau taip teigiama pranešimuose žiniasklaidai.

„Hansabanko“ svetainėje yra informacija, jog egzistuoja „jaunimo indėlio“ paslauga. Tačiau pateiktas tik trumpas apibrėžimas, kas tai yra, ir pažymėta, kad šis indėlis priklauso terminuotųjų indėlių grupei. Sąlygos ir galimybės plačiau neaptartos. Indėlių palūkanų lentelėje palūkanų vertes galima rasti tik iki penkių metų laikotarpio. O, kaip žinome, vaikui galima taupyti ir visus 18 metų, iki kol jis užaugs. Tačiau, kokios būtų tokiu atveju palūkanos, nėra aišku. Man kilo mintis, kad galbūt elektroninės bankininkystės būdu galima būtų sudaryti tokio tipo sutartį. Deja, elektroniniu būdu galima sudaryti ne visų indėlių tipų sutartis. O dėl „jaunimo indėlio“ turėsite kreiptis į banką.

Gavau pastabų iš kolegų, kad mano Draugaukime dienoraščio įrašai gana ilgoki ir juos pabosta skaityti. Todėl šioje vietoje darau pauzę ir kitame įraše pratęsiu temą, aptardamas AB DnB NORD banką. Tikriausiai geriau pateikti trumpesnius tekstus, bet susitikti dažniau. Iki.