Žymų Archyvai: Palemonas

Aplink Kauno marias. Salomėjos Nėries memorialinis muziejus

Salomeja_Neris_2007-05-20
Salomėjos Nėries memorialinis muziejus

Tikriausiai visi esate girdėję poetę Salomėją Nėrį ir daugiau ar mažiau skaitę jos kūrybą. O ar žinote kur ji, kaip pati teigė, jautėsi laimingiausia? Tai yra namas Kaune Palemone visai netoli Kauno marių. Šiuo metu ten yra memorialinis muziejus.

Salomėja Nėris dar su būsimu vyru Bernardu Buču sklypą Palemone nusipirko 1936 metais. Namo statybos ėjosi lėtokai. 1937 metais jie grįžo iš Paryžiaus susituokę ir tada po truputį ėmė statyti. Įrengė vieną kambarį ir virtuvę. Tik 1939 metais Salomėjai gavus Valstybinę premiją už eilėraščių rinkinį „Diemedžiu žydėsiu“ namas buvo visiškai įrengtas. Jį suplanavo pats Salomėjos vyras. Namas buvo įdomiai išplanuotas vidiniai langeliai, balkonai, terasa, kuri labai patiko Salomėjai. Abu sutuoktiniai prisipažino, kad tai buvo laimingiausiais jų gyvenimo tarpsnis, nes tuo metu gimė jų sūnus. Taip pat ten buvo laisva terpė, kur laisvai liejosi jų kūryba. Deja laimė netruko ilgai 1941 metais prasidėjus karui Salomėja turėjo išvažiuoti su sūneliu. Bernardas po kelių dienų ir išvyko slėptis į kaimą. Nurimus karui name gyventi nebuvo galima, nes karo metu jį visiškai suniokojo.

Toliau skaityti Aplink Kauno marias. Salomėjos Nėries memorialinis muziejus

PALEMONO KALNAS

Labai susidomėjusi perskaičiau Joanos straipsnelį apie mėlynąjį palemoną ir prisiminiau beturinti  nuotraukų su didingojo Palemono vardu pavadinto kalno vaizdais. Toks kalnas yra Seredžiuje, supiltas XIII amžiuje. Čia buvo garsi senovės lietuvių šventvietė. Pasak legendos, Nerono valdymo laikais iš Romos pabėgęs jo giminaitis Palemonas čia radęs prieglobstį, čia vėliau ir palaidotas. XIII – XIV a ant Seredžiaus kalno stovėjo Pieštvės pilis, užtikrinusi ne tik Nemuno, bet ir Dubysos žemupio gynybą. Pilis ilgai atlaikė stiprius ordino puolimus, nes buvo įrengta patogioje gynybai vietoje. Pirmą kartą pilis minima 1283 m P. Dusburgo kronikoje. Kryžiuočiai ne kartą ją puolė, ne kartą degė ir priešpilis. 1363 m kryžiuočiai apsupo pilį, tačiau jos gynėjams prisidengus nakties tamsa pavyko ištrūkti. Tuščią pilį kryžiuočiai padegė.

Po Žalgirio mūšio Vytautas pradėjo atstatinėti Panemunės pilis. 1412 m ordino magistrui buvo pranešta, kad Veliuonos ir Pieštuvės pilys vėl atstatytos. Tačiau jau XV a  pabaigoje pilis, kaip ir daugelis kitų, neteko savo reikšmės ir visiškai sunyko. Iš papilių išsikėlę žmonės vėliau suformavo Seredžiaus miestelį.

Seredžiaus piliakalnis neapaugęs medžiais ar krūmais, todėl itin įspūdingas. Jis gerai matomas ne tik iš Nemuno slėnio, bet ir nuo šalia einančio Kauno–Jurbarko plento, nuo jo viršaus atsiveria puikios panoramos į visas puses.

Mėlynasis palemonas

Mėlynasis palemonasMėlynasis Palemonas

(Palemonium caeruleum)

Kaip pasakoja legenda, mėlynasis palemonas į mūsų kraštus yra atklydęs su Lietuvos kunigaikščių pirmtaku Palemonu, kuris buvęs Romos imperatoriaus Nerono giminaitis.

Legenda pasakoja, kad gelbėdamasis nuo persekiojimo, Palemonas su šeima ir keliais šimtais savo ištikimų pavaldinių, pabėgęs iš Italijos ir apsigyvenęs prie Nemuno, Dubysos ir Jūros upių.

Jau tais laikais mėlynasis palemonas buvo žinomas, kaip vaistinis augalas.

Lietuvoje yra gana retas ir nykstantis augalas, todėl įrašytas į raudonąją knygą, bet daug kur yra auginamas darželiuose ir labai greitai plinta. Visuose mėlynojo palemono augalo dalyse yra daug triterpeninių saponinų, o ypač daug jų (apie 30 %) yra 1 – 2 metų šakniastiebiuose ir šaknyse. Augalo dalyse taip pat yra organinių rūgščių, riebalų, eterinio aliejaus, dervų, krakmolo.

Toliau skaityti Mėlynasis palemonas