Žyma: Pagalba
-
Gerumas
Gerumo niekuomet nebus per daug, Nes reikia man jo kaip vandens, Kaip lašelio vilties ir mažos Kibirkštėlės akių! Prasiveria durys manosios erdvės – Ir manųjų draugų šypsena… Mes jau čia! Su Jumis! Ir šviesu…O palaima, aš jau ne viena. Rodos tokie jauni, bet Kiek daug šilumos Iš akių, spinduliuojančių tik gerumu. Žvilgsnis mielas ir noras…
-
PAGALBA YRA ČIA PAT
Sapnavau šiąnakt sapną – kad sunkiai sergu, esu viena, uždaryta savo namuose it kalėjime… Pasaulis ir jo gyventojai kažkur už sienos – toli ir nepasiekiami… Aš jaučiuosi baisiai vieniša, niekam nereikalinga ir apleista, ir man taip baisu… jaučiuosi, tarsi, būčiau erdvėlaivio keleivis, išėjęs į atvirą kosmosą ir atitrūkęs nuo laivo… o pasaulis lyg tas laivas…
-
SENIUKAI
Kad Lietuva sensta – šventa tiesa! Jaunimas išdumia į užsienius, tvirtai pasiryžęs sugrįžti kai pasens. Hmmm….ar tikrai? Gal gi gyvenkime taip, kad nereiktų bėgti iš namų ir kad nereiktų po to sugrįžti, nes viskas bus neatpažįstamai pasikeitę, gal net susvetimėję, nors ir žolė ta pati, ir medžiai tie patys… Gal gi reiktų gyventi šiandien, palaikant vienas kitą…
-
SENA NAUJA FOTOGRAFIJA
Šįkart nukrypsiu nuo savo lyrikos, nes noriu su jumis pasidalinti rimta tema. Tai yra mano darbiniai įspūdžiai, patirti perkeliant popierines nuotraukas į kompiuterį. Turiu prisipažinti, kad kompiuterastė ar fotografė nesu nei iš pašaukimo, nei pagal specialybę. Tiesiog įgimtas noras viskuo domėtis, kol įmanoma, kol turiu sąlygas, šiandieną ima viršų ir aš tuo džiaugiuosi. Ir esu labai…