Žymų Archyvai: nusivylimas

Mintys apie

mintys apie
"...ateina diena ir akys atsiveria."

Tęsiu savo pažadą, paliktą komenatruose, pasidalinti per ilgus stebėjimus susikaupusioms mintims.

Tikriausiai galiu ir tiksliau pasakyti – mintis yra viena, bet nauja. Tokios dar neturėjau. Iš šio kampo iki tol nebuvo man pavykę pastebėti draugauki.me bendruomenės. Bet, kaip sakoma, ateina diena ir akys atsiveria.

Tačiau vėlgi: supraskite mane teisingai. Nei aš nei jūs, nei pagyvenę žmonės apskritai paėmus nėra kažkuo išskirtiniai. Tai bendri bruožai, kuriuos galima aptikti ir toli už draugauki.me ribų. Bruožai tautos ar tam tikrų geografinių ribų – šito nežinau.

Taigi, štai ta mintis arba atradimas: tai, ką sunkiai sukuriame, ilgai ir kantriai auginame bei paverčiame sau brangiu turtu, galime lygiai taip pat lengvai palikti, apleisti ir daugiau nebekovoti už tai. Nutraukti visas sąsajas, ignoruoti, menkinti kitų akivaizdoje. Galiu tik spėti tokio reiškinio pasekmes: liūdesys, nusivylimas, gailėjimąsis… O gal priešingai: savo ego įtvirtinimas, pasitikėjimas, žingsnis į priekį ir atsiribojimas nuo staiga bereikšmiais tapusių dalykų.

Visgi labiausiai atkreipiu dėmesį į tai, kad galime be kovos kažkam atiduoti savo darbo vaisius. Tiesiog galime ir tiek. Imkite.  Kiti žmonės, kituose kraštuose, kitais laikais to niekad sau neleido ir neleis. Net prie to, prie ko prisilietė vos akimirką.

Draugauki.me man brangus, aš čia būsiu visada.

GEROS DIENOS!

geros-dienosVakar į savo elektroninį paštą gavau laišką. Daug ir įvairių laiškų kasdien praeina prieš akis, vienus įvertinu kaip darbinius ir pasistengiu kuo greičiau atsikratyti, kitus skaitydama nusišypsau, nes jie primena ką nors malonaus, o šitas privertė susimąstyti. Laiškas labai ilgas, labai įdomus, iliustruotas spalvingomis nuotraukomis…pasistengsiu glaustai papasakoti jo turinį.

Gyvenime nieko nėra be priežasties… Įsivaizduokite – vieną dieną pabundame ir randame šalia lovos dovaną – gražiai supakuotą dėžutę, perrištą spalvotais kaspinėliais. Iš karto puolame atidaryti, suplėšome popierių, nes labai įdomu: kas gi viduje?! O gal ten visiškai nereikalingas daiktas, kuris mums visai netiks ir nepatiks… Žinoma, ilgus metus stumdysime tą dovaną, dėliosime iš vietos į vietą arba iškart perdovanosime kažkam kitam ir pamiršime apie jos egzistavimą visam laikui.

Tačiau jei sekantį rytą ir vėl rastume padėtą naują dovaną? Vėl smalsiai apžiūrinėtume, skubiai atidarytume, vedami minties, kad tai kažkas gražaus, gal smulkmena, bet labai praturtinanti mūsų gyvenimą. Kažkas iš labai toli, iš nostalgija dvelkiančios praeities, seniai galvojome apie tai. Gal verta buvo paskubėti?

O gal tai paprasta kvapni gėlytė, nes kažkas žino, kad būtent tai mėgstame…Žinoma nustebsime ir ilgai galvosime, kaip kažkas galėjo žinoti, kas mums tikrai patinka ar reikalinga… Kas mus prisiminė…

Kai dovana atsiranda kiekvieną dieną, pradedame jos nebesureikšminti, nebeįsiminti, tiesiog net nebepastebėti…

Kasdien, kai pabundame, gauname naują dovaną, atsiųstą kiekvienam iš mūsų. Tai – nauja diena, kurią galime nugyventi patys taip, kaip tik norime!

Kartais tai diena, kupina liūdesio, nusivylimo, ašarų, kad negalima kažko pakeisti pagal kiekvieno norą, atitaisyti kvailų klaidų, sugrąžinti nelaiku ir nevietoj išsprūdusio pikto žodžio, blogo poelgio. Tačiau kita diena atsiunčiama džiaugsminga, pilna gerų naujienų, laimėjimų, malonių ir gal netikėtų staigmenų…

Svarbiausia tai, kad kiekvieną dieną, kol miegame, mums su didžiule meile supakuojama nauja dovanėlė. Auštančiam rytui! Nesvarbu, kokia ji, bet pateikiama gražiai supakuota. Ir tik nuo kiekvieno – tavęs, manęs, mūsų visų – nusiteikimo priklausys, kaip ji šį rytą bus išpakuota, kaip mes ją priimsime, kokia ji šiandieną mums reikalingesnė.

Ne visada yra tai, ko laukiame ar norime…Tačiau visada, kasdien ir kasdien, mums siunčiama tai, kas geriausia, kas reikalingiausia ir tai, ko esame verti.

Išpakuokime savo DOVANĄ kasdien. Iš pradžių padėkokime tam, kas ją siunčia, nesvarbu ką rasime paketo viduje. Jeigu negavome šiandien to, ko laukėme, tikėkimės ir laukime rytoj… Rytojaus rytą sutikime su dar didesne meile, viltimis ir svajonėmis, nes bet kuriuo metu tai, kartu su siuntėjo planais, mums bus pasiūlyta kaip dienos dovana.

Mums duodama ne tai, ko mes norim, bet tai, kas mums reikalingiausia. Džiaukimės šia dovana kiekvieną dieną! Pasistenkime, kad ši diena spinduliuotų aplinkui taika, meile ir supratimu kiek daug dar visko turėsime išmokti ir padaryti! Tik tada suprasim laiko vertę ir įprasminsim save užsimotuose darbuose.

Linkiu visiems sėkmingos dienos ir gerų būsimųjų dovanų!

Danutė