Žymų Archyvai: nuotaika

VAKAROJANTIEMS

DSC03004Gyvenam, mokomės ir galvojame, kad labai jau daug ką mokame ir žinome. Tačiau nutinka kartais kokia maža bėda ir pasimetame, nebežinome kaip elgtis, kad padėtume sau bei artimam žmogui. Taip ir šį rudenį, kai tokie permainingi orai, kai iš radijatorių sklinda džiovinanti šiluma, kai lauke pūsteli šiauresnis vėjas, kai atšąlame kojas… kai staiga pajuntame varvančią nosį. Vaistinėje mums pasiūlys įvairiausių preparatų – purškiamų, lašinamų, geriamų, kramtomų, čiulpiamų. Nuo vienų suerzinam nosies gleivinę, nuo kitų – skrandį, o naudos ne visada turime.

MELANCHOLIJA

draugaukime_logoNoriu užduoti klausimą senjorams, rašantiems ir skaitantiems rašančiųjų straipsnius: kaip laikotės? Pamaniau, ar nebus ruduo visiems atnešęs po lašelį svaigios melancholijos nuotaikos, kuri atpalaiduoja žmogaus pastangas darbuotis, bendrauti ar net užsiimti mėgiamais dalykais. Rečiau atsiranda, kas parašo, rečiau kas ir pakomentuoja vieną kitą rašinį. Tačiau taip teigdamas esu tik pusiau teisus, nes draugauki.me forumas pastarąją savaitę tikriausiai sumušė visus aktyvumo rekordus. Bendrauti tikrai norime ir turime apie ką. O smagausia visiems rodos yra šmaikštūs pasisakymai, kuriais labiausiai norisi pagirti Romą.

Tiesa, dienoraštis šiuo metu rašinių atžvilgiu kiek aprimęs. Vieną pateisinimą šiai nedidelei pauzei turiu. Dabar dienoraščio puslpapiuose karaliauja Marytė Jurkienė su savo nuostabiais siuvinėtais paveikslais. Prisipažinsiu, kad ir man sunku kažką sugalvoti tinkamo ir pataikyti parašyti, kad nesugadinčiau tos teigiamos atmosferos, kurią šiame tinklaraštyje pavyko sukurti Marytei. Ačiū jai.

O visiems draugauki.me rašytojams linkiu naujų įkvėpimų, kūrybingų popiečių ir vakarų, po kurių galėtume su didžiuliu susidomėjimu skaitydami sekti, kas toliau vyksta Lietuvos senjorų galvose ir širdyse, besibaigiant kaip visuomet nelengviems bet įdomiems metams. Sėkmės visiems!

RUDUO

ruduoRudens artuma su kiekviena diena tampa vis aiškesnė. Vėsesni darosi tiek rytai, tiek vakarai. Kūnas tai labai greitai pajaučia ir, tarsi, pamažu ima trauktis. Traukiasi, traukiasi ir  žiemos viduryje susitraukia iki savo galimybių ribos ir toks sustingęs pravaikšto iki pavasario.

Vasariškas įkarštis ir energija pradeda slopti ir darosi lėtesni. Žinoma, jeigu tai pastebime. Automobiliuos turime gerai veikiančias šildymo sistemas, namai taip pat nešąla, o darbuose irgi pasirūpinta šiluma. Bet jeigu tenka bent šiek tiek kas rytą paėjėti, šiuos gamtos niuansus tuoj pat pastebime.

Toliau skaityti RUDUO