Žymų Archyvai: nuodai

NUODAI PREKYBOS CENTRE “IKI” – TĘSINYS

nuodai iki

Ankstesniame savo įraše Janina pasakojo apie neįprastą nutikimą prekybos centre IKI, kuriame  specialiomis dujomis iš parduotuvės buvo išprašytas žmogus: skaitykite čia. Štai ką Janinai pavyko išsiaiškinti dėl tokių veiksmų teisėtumo:

Informuoju, ką man pavyko daugiau sužinoti šiuo mano aprašytu klausimu. Taigi, pati bandžiau aiškintis šio incidento aplinkybes. Nustebino tai, kad dauguma čia dirbančiųjų yra patenkinti tokiais apsaugininkų veiksmais ir net nepagalvoja, kad tie nuodai yra kenksmingi ir jų sveikatai. Susidariau tokį vaizdą, kad panašūs įvykiai dažni. Na, o kas link mano regėto įvykio, tai sužinojau, kad prieš man ateinant į šį PC, mano matytas vyriškis su kompanijonu, vadinamu “plikis”, abu sėdėjo ant to paties suolo, o vėliau vaikščiojo ir šūkavo. Todėl kažkas iš dirbančiųjų PC iškvietė saugos tarnybą, o per tą laiką “plikis” pasišalino. Kaip tik tuo metu, kada aš įėjau į PC, šis vyriškis, likęs be kompanijono, atsisėdo ant suolo ir ėmė iš karto snausti, o atvykęs apsaugos darbuotojas jį pažadino iš miego nuodingų dujų srove. Iš pradžių aš maniau, kad tai buvo vandens čiurkšlė, bet greitai pajutau dujų kvapą. Užtat tas apsaugininkas taip staigiai atšoko ir išsinešdino laukan.

Toliau skaityti NUODAI PREKYBOS CENTRE “IKI” – TĘSINYS

NUODAI PREKYBOS CENTRE „IKI“

nuodai ikiŠiandien tapau keisto įvykio liūdininke.  Retkarčiais aš tiesiogiai perku iš Vilniaus raj. ūkininkų kai kuriuos jų gamybos produktus. Paprastai susitinkame Vilniuje Viršuliškėse esančiame prekybos centre „IKI“, nes čia yra platūs koridoriai su patogiais suolais, talpi mašinų stovėjimo aikštelė. Na, o ūkininkams patogu apsipirkti šiame p.c. ir šalia esančiose parduotuvėse.  Taigi, šiandien 10.oo val. ryte po prekybinio sandėrio dar prisėdome p.c. „IKI“ ant suolelio pasikalbėti su pažįstamu ūkininku. Pastebėjau atsisėdant ant kito suolo, netoli durų pagyvenusį bei apšiurusį žmogelį, panašų į valkatą, kuris tik atsisėdęs ėmė snausti. Labai greitai atsirado uniformuotas p.c. „IKI“ apsaugos darbuotojas ir akimirksniu papurškė šiam snaudžiančiam žmogui į veidą stipria srove kažkokį skystį. Viskas vyko akimirksniu: žmogus iš karto stryktelėjo nuo suolo, pasitrynė akia ir nesvirduliuodamas skubiai patraukė link išėjimo, o apsaugos darbuotojas, taip greitai suveikęs, kaip profesionalas, skubiai paslėpė balionėlį ir lėtai pasišalino iš įvykio vietos. Labai greitai aštrus skysčio kvapas dujiniu pavidalu pasiekė ir mus. Man yra alergija bet kokiems chemikalams, todėl pradėjau kosėti, gaudyti orą ir kuo greičiau išsinešdinom į statmeną koridorių. Bet ir čia kvapas mus pasiekė, staigiai jis pasklido visame didžiuliame pastate. Aplink mus ir kiti žmonės ėmė kosėti be paliovos, visi traukė išėjimo link. Aš skubiai pasišalinau iš patalpos, bet dar ilgai negalėjau atsigauti po nuodų dozės.

Toliau skaityti NUODAI PREKYBOS CENTRE „IKI“

SVEIKA GYVENSENA

sveika-gyvensenaKol esame jauni, darome viską, kad sugadintume sveikatą, o vėliau pasiruošę atiduoti viską, kad ją susigrąžintume. Manau, kad šis posakis tinka ir senjorams. Kaip gi reikėtų sveikai gyventi? Atrodo, reikia tiek nedaug: kad būtų pilnavertis ir SAU tinkamas maistas, geras virškinimas ir normalus atliekų šalinimas, o taip pat tyras oras, kuriuo kvėpuojame, neužteršta aplinka, švarios mintys, nevarginantis mankštinimasis, pilnavertis poilsis ir miegas, gera nuotaika.

Švytintis veidas ir nepražilę plaukai – tai įrodymas, kad žmogus sveikai gyvena. Man ypač patiko dirbančio JAV chirurgo japono Chiromi Šinja mintys apie sveiką gyvenseną. Jis 45 metų laikotarpyje prieš pradėdamas gydyti ligonius, jų prašydavo užpildyti anketas apie jų gyvenimo būdą ir mitybą. Šių tyrimų išvada – daugelio ligų priežastis sąlygoja prasta skrandžio ir žarnyno veikla. Taigi, mūsų sveikata priklauso nuo to, kaip mes gyvename ir ką, ir kaip valgome. Žinoma, neturi būti jokių vidurių užkietėjimų, viduriavimų arba dujų kaupimosi virškinamajame trakte.

Svarbiausiu mitybos proceso elementu gydytojas Ch. Šinja įvardija kramtymą. Jo nuomone, kiekvieną maisto kąsnį reikia kramtyti:  ligoniams 70 kartų, o sveikiems žmonėms – 30-50 kartų. Sveikata gerės, jeigu maistas bus gerai sukramtytas, sumaišytas su seilėmis ir jau suvirškintas burnoje. Košes taip pat būtina kramtyti tiek pat kartų. Blogai sukramtytas maistas rūgsta skrandyje, ir susidaro daug toksinų, o tai jau yra ligų priežastis.

Sveikas maistas, pagal gydytoją Ch. Šinja, yra toks maistas, kuriame gausu enzimų (fermentų), o nesveikas – maistas, kuriame mažai arba visiškai nėra enzimų. Kuo vaisiai ir daržovės šviežesni ir užauginti derlingesnėse dirvose, tuo daugiau juose yra enzimų. Enzimai žūsta kaitinant maistą virš 48 °C. Štai dėl mikroelementų ir enzimų gausios želmenų sultys taip teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Bet kokie vaistai, alkoholis ir rūkalai – didžiausi nuodai. Reikėtų nevartoti pasenusio ir susioksidavusio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja rekomenduoja gerti tik švarų, be chemikalų vandenį 1 val. prieš kiekvieną valgį. Jokiu būdu negerti valgio metu ir pavalgius, nes prasiskies skrandžio sultys, ir pablogės virškinimas.

Gydytojas Ch. Šinja, išanalizavęs ir palyginęs žmonių, žoliaėdžių ir plėšrūnų gyvūnų dantis, jų kiekį ir kokybę, rekomenduoja, kad mūsų mityba būtų sudaryta iš 15% gyvulinio ir 85% augalinio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja kategoriškai draudžia visiems savo ligoniams ir sveikiems žmonėms gerti tiek juodą, tiek žalią arbatą ir valgyti bet kokius pieno produktus, ypač jogurtus ir bet kokį margariną. Jis teigia ir turi įrodymų, kad pieno produktai skatina osteoporozę, alergiją, diabetą, leukomiją ir kitas ligas. Mat, piene esantys oksidavęsi riebalai didina žalingų bakterijų kiekį skrandyje ir kenkia mikroflorai, o žarnyne formuojasi laisvieji radikalai ir toksinai – o tai ir yra ligų priežastis. Ch. Šinja atkreipė dėmesį, kad sergantieji onkologinėmis ligomis dažniausiai maitinosi gyvuliniu maistu, t.y. mėsos ir pieno produktais. Buvo atvejų, kai jis pakeisdavo šių ligonių mitybą (jiems sutinkant), ir be operacijos augliai sunykdavo. Žinoma, jeigu auglys didelis – atlikdavo operaciją. Ch. Šinja didžiuojasi, kad per jo 45 metų gydymo laikotarpį jam neteko išrašyti nė vieno mirties liudijimo. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu tinkamai maitintis ir sveikai gyventi.

1996 m. Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir socrūpybos Ministerija atsisakė termino „senatvės ligos“ (širdies, kepenų, kraujotakos, diabeto ir t.t.) ir jį pakeitė terminu „gyvenimo būdo ligos“. Ir mūsų šalies žmonės turėtų suvokti, kad ligų priežastis yra ne amžius, o gyvenimo būdas. Pakol kas mūsų Sveikatos apsaugos Ministeriją reikėtų vadinti Ligų Ministerija.