Žymų Archyvai: nugara

KAIP ELGTIS SU AGRESYVIU ŠUNIMI?

Jums jau pažįstamas mano kolega Jonas atsiuntė dar vieną laišką, kuriame pamokymai, kaip elgtis susidūrus su agresyviu šunimi. Tokius dalykus tikrai privalome žinoti kiekvienas.

„Paklausykite vieno pasakojimo, kurį papasakojo mano pažįstamas vardu Jurgis. Jis nuėjo į svečius pas savo draugą ir paspaudė namo skambutį. Šalia prisistatė didžiulis vokiečių aviganis, saugojęs kiemo teritoriją ir pradėjo loti. Vyras neišsigando, leido šuniui nusiraminti, apuostyti jį ir po minutės kitos sulaukė šeimininko, kuris nuvedė šunį į voljerą. Šuo nepadarė jokios žalos ir vakaras baigėsi sėkmingai.

Aukščiau paminėta – tai viena iš laimingųjų situacijų, kurių daug kas neaprašinėja. Spauda nemoko žmonių, kaip elgtis su vienu daugiausiai paplitusių namų augintinių Lietuvoje. Tik mirga pranešimai, kaip agresyvus šuo įkando, sudrąskė ar panašiai.  Ar ne laikas pradėti kelti klausimą: kodėl šuo agresyvus?

Atsakymas būtų dvejopas. Kai kuriems šeimininkams tiesiog norisi turėti agresyvų šunį – sargą, todėl jie jį dresuoja, moko saugoti teritoriją. O dažnai šunys tampa agresyviais ir netikėtai, to kaltininkas – pats šeimininkas, neduodantis šuniui pakankamai fizinio krūvio ir nekoreguojantis šuns elgsenos. Reikia prisiminti – agresyvus šuo yra pavojingas! Sargus šuo loja pranešdamas, jog mato praeivį, jog praeivis įsiveržė į jo teritoriją ir kiekvienas žingsnis arčiau šuns būna pasitinkamas vis stiprėjančiu lojimu, urzgimu, kas įspėja apie galimą gyvūno ataką.

Karštesnio temperamento, tarnybinis, kovinis šuo aršiai gina savo teritoriją, savo daiktus, jei šeimininkas jam tai nurodo ar leidžia daryti. Papuolę į situaciją, kai patekote į šuns saugomą teritoriją ir susidūrėte su agresyviai urzgiančiu ar lojančiu šunimi, pirmiausia pabandykite veidu atsisukti į šunį, niekada neatsukti nugaros, ištiesinti ją, įkvėpti – iškvėpti ir nusiraminti. Tai pradinė stadija. Jumyse neturi likti nė lašo baimės ar pykčio, nes šunys tai užuodžia ir akimirksniu reaguoja į žmogaus ar gyvūno skleidžiamą baimės energiją. Jei Jūs dar nesijaučiate tvirtai, papildomai kelis kartus giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Nieko nesakykite šuniui – jokiu būdu nei girkite, nei gasdinkite.

Šunys nekalba žodžiais, jų kalba – fiziniai veiksmai, lytėjimas, įkandimas, jie skaito kūno kalbą. Jūs taip pat turite save nuteikti, jog nebijote šuns – Jūsų kūnas tai įrodys arba paneigs. Nusiraminę turite žvelgti šuniui į akis ir stebėti situaciją toliau. Tai parodo šuniui, jog Jūs jo nebijote.

Jei šuo nedidelis ir loja nestipriai, galima pabandyti ryžtingai judėti į jį ir taip pašalinti jį iš Jūsų kelio. Tačiau, jei nesate niekada susidūrę su tokia šuns agresija, geriausia to nė nebandyti, nejudėti, palaukti, kol jis prieis ir apuostys – pažins Jus. Gal būt šuo atsitrauks pats.

Tačiau jei neturite patirties darbe su šunimis, stenkitės sulaukti pagalbos iš šuns savininkų, nes galite nesuprasti šuns išraiškos ir būti atakuotas. Jei turite mobilų telefoną, paskambinkite šeimininkui ar laukite kitų žmonių pagalbos.

Yra ir tolimesnių paaiškinimų, kaip galima užkariauti šuns teritoriją, tačiau jiems reikia profesionalios patirties. Ir, kas svarbiausia, nebijoti šuns. Pradžiai prisiminkite, jog greitas judėjimas sukelia norą sekti – štai, kodėl prabėgant pro šalį bėgikui šuo instinktyviai bėga iš paskos. Šuo paprastai nekanda žmogui, jei jis nebėga, nedaro staigių judesių – nesudirba šuns aukos gaudymo instinktas. Todėl patekus į situaciją, kai šuo pradeda garsiai loti pranešdamas, jog teritorijoje Jūs – svetimas, geriausia nejudėti ir sulaukti pagalbos.

Sėkmingo bendravimo su šunimis!“

DARBAS PRIE KOMPIUTERIO

Visai nesvarbu ar kompiuteris yra darbo priemonė, ar prie jo prisėdame tik savo malonumui, darbo saugos taisyklės vienodos visiems. Daugkartiniais tyrimais nenustatyta, kad kompiuteris labai kenktų mūsų sveikatai, ypač, jei jis yra surinktas pagal specialius gamyklinius standartus. O mūsų sveikata priklausys nuo mūsų pačių noro laikytis elementariausių rekomendacinių reikalavimų ir normų.

Kad kompiuteris namuose teiktų džiaugsmą ir nesukeltų nuovargio, reikėtų, remiantis Lietuvos Valstybinės Darbo inspekcijos rekomendacijomis, mums patiems labai pasistengti – prisitaikyti darbo vietą, apšvietimą, sureguliuoti monitoriaus ekrano ryškumą ir kontrastą, kurie iš esmės turi skirtis žiūrint filmą, skaitant elektroninę knygą ar rašant tekstą. Bet kuriuo atveju geriau rinkimės šviesų foną – jis mažiau vargina akis negu tamsus fonas.

Visų pirma, pareguliuokime kėdės aukštį pagal savo ūgį arba monitoriaus ekraną, kad jo centras būtų 15-20cm žemiau akių lygio, pėdos turi būti laisvai priglaustos prie grindų, naudokime kojoms kėdutę, jeigu negalima kitaip. Rankų riešams bus lengviau, jei jie patogiai gulės ant stalo, nebus įtempti, jei klaviatūra ir pelytė bus tinkamu pasiekti atstumu. Nugaros ilgai nelaikykime viena poza, nes pavargs ir nutirps raumenys.

Šiuolaikinių monitorių skleidžiami spinduliai nėra kenksmingi, tačiau ilgą laiką įtemptai žiūrint į ekraną ir nemirksint, akys pavargsta, išsausėja, parausta, atsiranda deginimas ar niežėjimas. Todėl, nors ir labai įdomus darbas būtų, prisiverskime kas pusvalandį atsitraukti nuo ekrano ir pažvelkime į tolį, ne mažiau šešių metrų atstumu nuo akių. Labai gerai jei šiame matymo lauke bus žalias medis ar krūmas. Jei ne, tai akimis susiraskime tolimiausiame kambario kampe augantį žalią lapuotį augalą – žalia spalva ramina sudirgusias akis. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne daugiau kaip 1 valandą, ilgesnis darbas be pertraukų sukelia stresą organizmui. Padarykime 10-15 minučių pertraukėlę, pavaikščiokime, pamankštinkime rankas. Jei kitaip neįmanoma, tai bent jau atloškime galvą, užmerkime akis kelioms minutėms, stipriai pamirksėkime, pakraipykime žvilgsnį į šonus. Reguliariai reikia nuvalyti dulkes nuo ekrano, nes tai irgi apsunkina regėjimą.

Akys mažiau vargs, jei į ekraną nekris ryški šviesa ir nebus atspindžių. Langai, šviesos šaltiniai, atspindžiai ant blizgių paviršių bei šviesių drabužių gali sudaryti atspindžius ir ant ekrano. Geriausiai, kai ekranas atsuktas stačiu kampu į langą, o šviesa krenta iš kairės. Keiskime ekrano palinkimo kampą, naudokime užuolaidas arba žaliuzes, įjunkime arba išjunkime pagal poreikį darbo vietos apšvietimą – taip išvengsime atspindžių ir apsaugosime akis. Priklausomai nuo monitoriaus dydžio ir mūsų regėjimo stiprumo, atstumas nuo ekrano iki akių turėtų būti 0,5-1,0 m. Skaitant ar rašant reikia pareguliuoti teksto dydį, kad regėjimas nebūtų įtemptas, kad matytume laisvai visas raides.

Pats kompiuteris skleidžia elektromagnetines bangas, kurios nėra pavojingos, jei neviršija leistinų ribų, o tai vėlgi užtikrina kompiuterį pagaminusi įmonė. Dažnai mes taupumo sumetimais neperkame kompiuterio specializuotoje parduotuvėje, o prašome kad jį surinktų koks nors mūsų pažįstamas meistras. Tokiu atveju niekas negalės užtikrinti mūsų saugumo, niekas nebus atsakingas už mūsų sveikatą, dirbant prie tokio naminuko, sutaupysime pinigų sveikatos sąskaita. Manau, kad geriau vis dėlto nusipirkti kompiuterį su teise į garantiją ir dar susigrąžinti dalį sumokėtos sumos.

Neseniai skaičiau, kad moteriškos rankos kažkokiu būdu labiau prisitaikę prie darbo klaviatūra. Alkūnės nervas, reguliuojantis rankų pirštų ir apatinės delno dalies judesius, yra mažiau pažeidžiamas nei vyrų, todėl labiau reikia saugoti tokį turimą turtą ir stengtis atkreipti dėmesį į taisyklingą rankų padėtį ant stalo. Na, o prie kompiuterio galima laikyti kaštonus – visai gražu. Beje, kaktusai tikrai geriau auga ten, kur yra elektromagnetinių bangų energija, tik reikia prisiminti, kad jie patys neigiamos energijos šaltiniai, o tai ne visus vienodai veikia. Beje, gerai prie kompiuterio laikyti piramidės formos daiktus.

Tokia mano nuomonė.