Žymų Archyvai: nelaimė

PASIRUOŠIMAS ŽIEMAI

pasiruosimas-ziemaiLenkų meteorologai tapo naujų nelaimių ir negandų pranašais (beje, pranašo vaidmuo tampa vis populiaresnis tiek nacionaliniuose tiek tarptautiniuose lygmenyse).  Šią savaitę jie pranešė, kad artėjanti žiema bus šalčiausia per visą praėjusį tūkstantmetį. Taigi, žibalo į ugnį įpilta, todėl bent jau šiuo momentu pasidaro karšta nuo tokių prognozių, tačiau iš kitos pusės akyse atsiranda plonyčiai panikos ruoželiai. Vieni ėmė spėlioti, kad temperatūra gali pasiekti -40 °C, kiti ją atvėsino net iki -60 °C. Neteko girdėti, ką veikia gyvybė tokios temperatūros sąlygomis.

Ar įmanoma pasiruošti pragyventi tokią rūsčią žiemą? Juokingai skamba daržovių, miško gėrybių, mėsos ir kitokių atsargų kaupimo idėja, kuomet gali neužtekti elementarios energijos pajudinti įšalusius kaulus ir raumenis, norint nusigauti iki sandėliuko. Tikriausiai esant tokiai temperatūrai ir mintys apledėja ir tampa nejudrios.

Toliau skaityti PASIRUOŠIMAS ŽIEMAI

TILTAS KAUNE, GAISRAI, EISMO AVARIJOS…

Iš ties nekaip prasidėjo naujieji, 2009-ieji, metai. Visa virtinė nelaimių ir problemų pasipylė Lietuvoje ir pasaulyje. Jautis nuo pat pirmųjų dienų ėmė badytis ir rodyti savo ragus.

Viena iš didžiausių nelaimių įvyko Kaune, kur sulūžo tilto ties Kleboniškiu konstrukcijos. Per šį tiltą eina automagistralės Vilnius – Klaipėda dalis. Galime tik įsivaizduoti, kiek laiko vairuotojams teko praleisti spūstyse, sugedus tiltui, ir taip sunkiomis eismo sąlygomis.

Sulaukėme tikrai gausaus sniego, kuris, deja, atnešė ir daug problemų. Skaudžiausia nelaimė įvyko vakar prie Panevėžio, ties posūkiu į Upytę. Atvykusi į eismo įvykį ugniagesių mašina nučiuožė nuo kelio ir mirtinai prispaugė keletą greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. Iš viso šioje avarijoje žuvo net keturi žmonės.

Padaugėjo ir gaisrų. Vieno besibaigiančio gaisro liudininku buvau ir pats, važiuodamas anksti ryte Aleksoto kalnu. Prasidedančioje kalno papėdėje buvo smarkiai apdegusi keletos namų virtinė. Keletos žmonių gyvybė yra kritinėje būklėje.

Gaisrų tokiu metu laiku apskritai padaugėja. Nes žmonės daugiau būna namuose, šildosi įvairiais nevisada kokybiškais prietaisais, rūko lovose ir pan.

Krizės metu labai jau neigiamai nuteikia kasdien girdimos naujienos apie mūsų valdžios į kairę ir į dešinę dalinamas premijas darbuotojams. Tai jau padarė Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas, skyręs papildomus priedus kanceliarijos darbuotojams, Krašto apsaugos ministerija su ministru Oleka priešakyje ir t.t. O ką manote apie teisėjų atlyginimų įstatymą, kuris numatė kelią išmokėti tūkstantinius priedus teisėjams metų pabaigoje „už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose“?

Tarptautinėje plotmėje dar „sunkesnės“ problemos: Rusija nutraukė dujų tiekimą daliai Europos. Konfliktas prasidėjo nesusikalbant Rusijos „Gazprom“ ir Ukrainos (per kurią eina tranzitinis dujotiekis į daugumą Europos šalių) „Naftogaz Ukrainy“. Kaip teigiama žiniasklaidoje, šalys kaltina viena kitą ir aiškaus atsakymo nėra. Tad, ypač keistai atrodo mūsų politikų išvados, kad Lietuvai nerimauti nėra ko, dujos tiekiamos ir tiekimas nesustos. Ar galima Lietuvą lyginti su Austrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Kroatija, Čekija, kurios jau negauna dujų? Kuo Lietuva geresnė? Tas žodis „politikai“ Lietuvoje greitai praras bet kokią prasmę.

Surašiau viską į vieną vietą su viltimi, kad tai greičiau užsimirš. Valstybinių ir tarptautinių problemų neišspręsime, tačiau pasistenkime būti atidesni keliuose ir namuose.

GYVENIMO SKIEPAI

Lietuva sensta.

Aš ne išsigandusi, tiesiog konstatuoju faktą.

Jaunieji lietuvaičiai, baigę mokslus arba jų net nepradėję, išlekia į užsienius, ten, žiūrėk, susiranda sau antrąsias puses ir nebegrįžta. Vidutinio amžiaus žmonės plėšosi, ardosi, kad išlaikyti save ir dar nepilnamečius šeimos narius, o senieji tėvai lieka vieni ir vieniši. Gerai, dar jeigu poroje, tai gali viens į kitą pasiramsčiuodami žingsniuoti sau palengva saulėlydžio link. Bet dažniausiai atsitinka taip, kad likimas per anksti išskiria, nepadeda nei reikalingi vaistai, nei maldos ar prašymai. Likę vieni, be atramos, senoliai pasijunta labai vieniši, uždaro save tarsi į kiautą, nenumaldomai greitai dar labiau pasensta, ypač sunkiai sekasi vyrams. Jiems sunkiau yra įkandami valgio ruošimo mokslai, ne visi savarankiškai gali pasirinkti rūbus, išsiskalbti, galiausiai atsiranda nenoras prisižiūrėti save ir savo aplinką, viską užgožia abejingumas, pereinantis į depresiją. O dar prisideda visos kitos senatvės ligos, tame tarpe ir Alzhaimerio.

Gera toje šeimoje, kur nuo pat pradžių buvo meilė ir supratimas, kur vaikai buvo išmokyti gerbti vyresniuosius, padėti nelaimėje. Tokioje šeimoje senolis nebus paliktas likimo valiai, juo pasirūpins artimieji. Nors ir artimiesiems, turintiems Alzhaimerio liga sergantįjį, patikėkit, ne pyragai. Slaugiau ir aš tokį ligonį, užgriuvo šita bėda kaip juodas debesis netikėtai, norėjau mesti darbą, ačiū Dievui, atsirado protingesnių tą akimirką giminaičių, kurie atkalbėjo mane nuo tokio žingsnio. Darbingo amžiaus žmonėms netekti darbo šiandien reikštų pasmerkti savo šeimą. Supratau, kad negaliu sau to leisti. Dabar, atsigręžusi atgal į poros metų senumo įvykius, tik nusijuokiu ir numoju ranka – nei čia sunku buvo, nei ką. O buvo tikrai visko – ir bemiegių naktų, ir ašarų, didelio ir kantraus mokslo slaugyti. Laimei, visur susidūriau su gerais, nuoširdžiais, pasiaukojančiais žmonėmis, kurie geranoriškai man padėjo.

Labiausiai gaila tų vienišių, kurie neturi į ką atsiremti. Ligos ar gyvenimo suriesti, jie gali pasikliauti tik savimi, o kai nelieka ir to, paskutinė viltis – geraširdžiai kaimynai, bet ir jie ne visagaliai. Valstybė išskiria vieną dieną metuose – spalio 1-ąją. Tai Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Kai kurie didžiųjų miestų restoranai pakviečia senjorus arbatos ar kavos puodeliui, tačiau senyvo amžiaus žmonės gyvena ir priemiestyje, ir atokiame kaime. Kelionė į miesto restoraną dėl nemokamo kavos puodelio? Hm… kažin, abejoju… Viešbutis Palangoje pavasarį ir rudenį siūlo senjorams prašmatnų gyvenimą vienai parai, dviems ar kiek kišenė leidžia… Bankai turi lojalumo programas savo klientams senjorams. Tiesa, dar reklamuojama vakcina nuo gripo – nemokamai skiepijami gyvenantys globos ir slaugos namuose. Pristato vakciną ir į poliklinikas, tačiau nemokamai kviečia skiepytis tik nuo 65 metų. Na, o jei, gerbiamasis, tau tiek dar nėra, tai, nors ir esi senjoras, bet nepriklausai gripo komplikacijų rizikos grupei. Va taip.

Vis labiau vėsta orai, vakarais norisi įsisupti į šiltą pledą ir jaukiai tūnoti kur nors kamputyje, nes jei tik nepasisaugosi, būtinai tas pasalūnas gripas užpuls…

Taigi, šilčiau apsirenkim, kiek leidžia galimybės pabūkim gryname ore, truputį pasivaikščiokim, bent jau pro sutiktą kaimyną nepraeikim tylomis, gal ir jis vienišius, pakalbinkim, paplepėkim, va ir šilčiau bus, o gal nuspręsim arbatos namie išsivirti, ne tos, valdiškos, o žolelių, skaniai kvepiančių vasaros pievomis. Gal patys ir rinkome?

Tokia mano nuomonė.

Danutė