Categories
Danutės dienoraštis Kultūra Žmonės

NAKTINIS KAUNAS

Kaunas kaip ir visa Lietuva laukia Kalėdų! Nepaisant sunkmečio, nepaisant vis dar neslūgstančios gripo bangos, miestas puošiasi ir ruošiasi šventiniam laikotarpiui! Šeštadienio vakarą nugriaudėjo fejerverkai naujamiesčio aikštėje, lazerių šou padėjo įžiebti dar vieną žaliaskarę vaikų ir suaugusiųjų miestelėnų džiaugsmui. Kviečiu pasidairyti po naktinį Kauną ir pasidžiaugti kartu!

Copy of P1000305

Categories
Danutės dienoraštis Žmonės

DIDŽIOJI SAVAITĖ

Nesiimsiu dabar aiškinti Velykų šventės prasmės ir reikšmės. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis krikščionis tai žino. Žinią apie Kristaus prisikėlimą amžinąjam gyvenimui tėvai perduoda vaikams iš kartos į kartą. Net ir gūdžiu sovietmečiu ši šventė nebūdavo tarp labiausiai užmirštųjų.

Velykos švenčiamos kasmet nevienodai. Nuo pavasarinės ekvinokcijos, t.y., to momento, kai diena ir naktis susilygina visose žemės platumose, laukiama pirmosios pilnaties ir po jos skaičiuojamos dienos iki pirmo sekmadienio. Pats žodis velyka vienaskaitoje yra vertinys iš rytinių kaimynų gudų žodžio velikij, reiškiančio didis, didysis. Baltarusijoje ši šventė buvo vadinama velikij dienj, savo ruožtu tai yra skolinta iš graikų kalbos. Daugelio šalių tautiniai Velykų šventės pavadinimai vienaip ar kitaip yra siejami su gamtos atgimimu, prasidedančiu pavasariu, šviesiom pavasario šventėm. Šventajame Rašte naudojamas žodis pascha kildinamas iš hebrajų kalbos, jį ir dabar mielai glaudžia stačiatikių tikėjimas.

Paskutinę savaitę prieš Velykas – Didžiąją savaitę – vyksta didysis pasiruošimas Velykoms. Šiemet gamta pasiuntė tikrai dėkingą orą, tad visi turėjome galimybę nusiblizginti langus, iškuopti visas namų kertes. Lauksime trijų svarbiausių dienų savaitės pabaigoje. Pagrindinis šios savaitės gyvenimo būdas: negalima nieko niekam skolinti – savo laimę paskolinsim…img-392

Didįjį Ketvirtadienį būtina išsimaudyti ar bent jau nusiprausti tekančiame vandenyje, kad visus skaudulius nuplauti, kad oda skaisti būtų visus metus. Jeigu iki šiol namai dar buvo neišvalyti, tai ši diena dar tinkama valymui, šlavimui, plovimui. Visas šiukšles būtina kuo skubiau išnešti iš namų – tada visos negandos ir bėdos kartu išeina.

Didįjį Penktadienį reiktų prisilaikyti rimties, nedainuoti, netriukšmauti, kitaip neramūs ir rėksmingi būsim visus metus. Geriau švariai išvalytuose namuose ramiai pasėdėkime, susikaupkime. „Verkia ir dvasios danguje skaisčiausios, verkia padangių mėlynė gražioji, verkia visa gamta ir liūdi apsiniaukus, verkia girios ir miškų paukšteliai, verkia versmės ir tyri šaltinėliai, rauda upės ir maži upeliai. Verkia medžiai, lapeliais šlamėdami, o už visus graudžiausiai verk tu, žmogau, šiandieną sielvartu pralenk tvarinį kiekvieną“ – tokią graudžią giesmę sudėjo mūsų protėviai.

Didįjį Šeštadienį bažnyčioje šventinamas vanduo, o šventoriuje – ugnis, kurią parsinešus, reikia apeiti aplink namus, kad negandos išbėgiotų. Šventintu vandeniu šlakstydavo namus nuo perkūnijos, laukus – kad geras derlius būtų. Tą dieną visa šeimyna sėda dažyti kiaušinių, šeimininkės kepa pyragus. Jei tą dieną vėjas pūs iš vakarų, ateinanti vasara bus lietinga, jei iš pietų – bus šilta.

Didysis Šeštadienis baigiasi Velykų naktimi. Ankstų rytmetį, tekant saulei prasideda Prisikėlimo pamaldos.

Danutė

Categories
Danutės dienoraštis Kultūra

DVYLIKA

Dvylika dienų lieka iki Kalėdų…

Šiaip, rodos, eilinis skaičius, bet kai įsigilini, supranti, kad niekas be reikalo neatsiranda, tuo labiau neišnyksta. Pastraksėjau bekraštėse interneto pievose ir paieškojau ar labai dažnai dvyliktą metų mėnesį Lietuvos gyvenime sutinkamas skaičius dvylika. Wikižodynas jį įvardina kaip kiekinį skaitvardį, dvyliktą skaičių natūraliųjų skaičių aibėje.

„Dvylika Vilniaus apaštalų“ – lietuvių inteligentų draugija, veikusi Vilniuje 1895-1904 metais, organizavo lietuviškas pamaldas, viešai kalbėjo apie lietuvių tautinį pabudimą, savo lėšomis leido pirmąjį lietuvišką dienraštį. Draugijos spaudžiamas, Vilniaus vyskupas perdavė lietuviams šv. Mikalojaus bažnyčią.

Visi gerai žinom vaikystės pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ apie Elenytę ir jos brolius, paverstus juodvarniais ir per prievartą turėjusius skraidyti, dabar jau galima šią pasaką ne tik skaityti, bet ir teatro scenoje išvysti – spektaklis naujas, pamokantis, išskiriantis melą ir klastą. O kas gi neprisimena puikaus vaikiško filmuko „Dvylika mėnesių“ apie vargšę našlaitę, pamotės ir jos dukros išvarytą į mišką per speigą ir pūgą naujametę naktį snieguolių rinkti. Filmas vaikiškas, bet su gilia potekste ir suaugusiųjų paklydusioms mintims. Vėl gi kaip dar kartą neprisiminti unikalaus romano „Dvylika kėdžių“, istorijos, daugiau kaip septyniasdešimt metų skaitomos ir nesenstančios, kupinos groteskiško rusiško humoro, prajuokinančios iki ašarų. Kai kurios frazės iš filmo „Dvylika kėdžių“ tai ir sparnuotomis tapo. Gal kaip tik tų netirpstančių frazių dėka Kaune bilijardinė tuo pačiu pavadinimu duris atvėrė.

Pavarčiau internetines knygas. Šaltoje Suomijoje, pasirodo, yra mažas nykštukas, kuris, likus iki Kalėdų dvylikai dienų, sugalvojo suruošti „Dvylika dovanų Kalėdų seneliui“ – kiekvieną dieną po staigmeną, kurios labai pralinksmindavo kaimelio bendruomenę. Iš rimtosios literatūros išleista „Dvylika istorijos detektyvų“, dvelkiančių XX amžiaus slaptųjų archyvų paslaptimi. DVD lentynoje radau meninį fantastinį filmą iš visatos ateities „Dvylika beždžionių“.

„Gali būt, kad mačiau Jus tą vasarą, kai dvylika savaičių be perstojo snigo…“ – dainuoja Marijonas Mikutavičius savo dainoje „Dvylika savaičių sniego“.

Manoma, kad skaičius dvylika – tai simbolinis žingsnių skaičius sėkmingo verslo link. Beje, link blaivybės taip pat… Dar skaičius dvylika šio mėnesio sporto pasaulyje buvo sėkmingas keliems lietuviams krepšininkams – būtent po 12 taškų jie pelnė komandoms, kuriose dabar žaidžia.

Europos Sąjungos vėliavoje – mėlyname fone dvylikos auksinių žvaigždžių ratas, simbolizuojantis tobulumą, užbaigtumą ir vienybę.

Evangelijoje skaičius dvylika reiškia pilnatvę ir išsipildymą. Jėzų lydėjo dvylika apaštalų.

Metus sudaro dvylika mėnesių. Senus metus nauji pakeičia dvyliktą valandą nakties. „…dvylika, dvylika muša rodyklės ir nusišypso žvaigždėtas dangus…“ – niūniuosim naujametę naktį. Šiandien para sudaryta iš dienos ir nakties, kurių kiekvieną sudaro dvylika valandų, valandoje yra penkis kartus po dvylika minučių, minutėje – penkiskart po dvylika sekundžių.  Ant šventinio Kūčių stalo tikriausiai visi dėsime dvylika patiekalų, o lygiai dvyliktą nakties prabils mūsų namų augintiniai gyvulėliai, eisim paklausyti…

Taip…jeigu kiekvienas čia dar pridėtų savus ar nugirstus pasakojimus, susijusius su skaičiumi dvylika, tai ir visai smagių istorijų galėtume pasiskaityti…

Tokia mano nuomonė.

Danutė