Žymų Archyvai: muzika

Muzikos kuriamas stebuklas

Šiandien mano įrašas trumpas. Pagyvenusių žmonių slaugos namai ir įrodymas kokį poveikį gali turėti muzika ypač sunkiems ligoniams: galva pakyla, atsiveria akys, pradeda judėti kojos, atgyja judesiai, atgija emocijos, atgija nuotaika, atgija gyvenimo džiaugsmas. Būtinai pažiūrėkite šį video iki galo. Atkreipkite dėmesį į senuko reakciją nuėmus ausines. Stebėkite, kaip jis sunkiai kalbėdamas, dainuoja tiesiog puikiai. Ir visa tai, kuomet slaugos namų darbuotojai jam leidžia klausytis jo laikų mėgiamiausios muzikos. Šis vaizdo klipas Youtube portale sulaukė beveik 7 mln. peržiūrų skaičių ir 10.000 komentarų.

Liaudies muzika – vis dar gyva?

Turbūt daugelis sutiks, kad etninė muzika yra labai svarbi kiekviena tautai. Ji visuomet daugiau ar mažiau pristato ją kūrusius ir kuriančius, ja alsuojančius žmones. Deja, dabar tikroji liaudies muzika atrodo nuobodoka ir svetima.

Puikiai žinome, kokia yra mūsų liaudies kūryba. Lietuviai itin nedrąsiai ir švelniai apdainavo meilę, neafišavo geismo, meilės troškimo, merginos vadinamos lelijėlėmis, vaikinai – dobilėliais. Jausmų pasaulis labai švarus ir tyras, galima sakyti, truputį vaikiškas ir naivokas. Bet pažiūrėkime, ar liaudies muzika yra gyva šiomis dienomis. Didelė dalis jaunimo sako, kad liaudies muziką myli tik seni žmonės, kurie dainuodavo darbų dainas, vis dar atlikdavo raudas ar girdėjo seneles improvizuojant raudojimo metu. Bet naujausiais laikais egzistuoja nuostabus liaudies kūrybos pasaulis, pulsuojantis gyvybe bei naujumu. Senoji pamiršta kūryba modernizuojama, nepražudant jos savitumo ir jautrumo. Vienas gražiausių pavyzdžių Lietuvoje yra kūrėjas, pasivadinęs Doniu. Jis leidžia išgirsti praeitį net labai jaunam žmogui. Suprantama, kad liaudies kūryba ir jos vieta žmonių gyvenime  niekuomet nebebus tokia kaip kadaise, todėl ją išsaugoti ir mylėti gali padėti tik jos atnaujinimas bei gaivinimas: Donis – „Už aukštųjų kalvelių“.


Toliau skaityti Liaudies muzika – vis dar gyva?

Muzikos galia sielai

Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos plantų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.
Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos planetų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.

Muzika yra prasminga, dinamiška, veikianti gyvenimą. Dar Antikos laikais filosofas Pitagoras pasakė: „Pasaulis – vientisa harmonija“. Ar žinojote, kad žodis „harmonija“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „sąskambį, darnumą“? Dabar harmonija – mokslas apie taisyklingą akordų sudarymą ir jų jungimą, kitaip sakant, tai muzikos mokslas. Istorija ir faktai pasakoja apie muziką, lydėjusią žmogų visose gyvenimo situacijose, istorinėse epochose. Kai širdis smarkiai daužosi, visas kūnas virpa ir vidinis „aš“ nori šaukti iš džiaugsmo – pradedame dainuoti. Kai mintys laksto kloniais, vis kažką apmąsto – pradedame tyliai niūniuoti. Kai einame į žygį, leidžiamės į ilgą kelionę – norime dainuoti! Ir kai ašaros rieda skruostais ir akmuo spaudžia krūtinę – lūpos pradeda kurti raudą…

Šiomis dienomis niekas neabejoja, kad muzika daro įtaką žmogui: nuteikia maloniai, sukelia šypseną, išjudina, virpina sielą, veikia organizmą, o neretai išprovokuoja negatyvias emocijas. Jeigu apsidairytume aplinkui, pamatytume gatvės minioje jaunus žmones, tarp kurių aštuoni iš dešimties kaip taisyklė būtų su ausinėmis. Vis daugiau sutiksime žmonių, kuriems muzika būtina dirbant, mokantis, įtemptai galvojant, o juk garsas – tai vibracinis laukas, kaip jau minėta, jis vienaip ar kitaip veikia žmogų. Yra ir daug tokių, kurie negali susikaupti net prie menkiausio garso, triukšmo – muzika jiems būtų tik kliūtis.

Toliau skaityti Muzikos galia sielai