Žymų Archyvai: Minskas

DEMOKRATIJA PAGAL LUKAŠENKĄ

Demokratija pagal Aleksandrą Lukašenką
Demokratija pagal Aleksandrą Lukašenką

Viena iš mūsų kaimyninių šalių – Baltarusija, atrodo, vienu metu yra ir labai artima ir tuo pačiu tokia tolima. Artima, nes turi savo gilią istoriją, turtingą kultūrinį palikimą, o tolima dabartine savo politine padėtimi – totalitariniu valdymu. Europos spektre Baltarusija su savo valdymu atrodo kaip mohikanė, XX a. ydų tesėja. Vis tik šalis yra įtakojama demokratijos plitimo, tačiau ji šią politinę santvarką vaidina tarsi teatrą, kur režisieriaus ir prodiuserio pareigos priklauso A. Lukašenkai, kitaip liaudyje vadinamam tiesiog „tėčiu“.

Ta vaidinama demokratija pasireiškia visose valstybės gyvenimo srityse. Pažvelkime, kad ir į kultūros sritį, o konkrečiau – reprezentacinį Eurovizijos renginį, kas metai pritraukiantį prie ekranų didžiąją dalį europiečių, sukeliantį nemažai diskusijų ir savitos konkurencijos tarpvalstybiniame lygmenyje. Vasario 14 d. Minske vyko atrankinio turo į Euroviziją finalas. Už atranką buvo paskirti trys atsakingi asmenys: kultūros ministras P. Latuškas, valstybinės teleradio vadovas G. Davidkovas ir prodiuseris A. Šakutinas. Pastarieji atranką surengė pagal Eurovizijos vykstantį įprastą principą, kai dalyvius vertina kompetentinga žiuri ir žiūrovai. Viskas lyg ir būtu normalu: dėl teikiamo dėmesio šiam konkursui organizuoti atranką buvo paskirti asmenys, turintys aukščiausius postus valstybės kultūros srityje. Laimėtoją išrinko bendras žiūrovų bei muzikos profesionalų daugumos nuomonės principas.

Deja, finale į Baku keliauti išrinkta dainininkė Lanskaja neįtiko valstybės vadovui A. Lukašenkai. Anot jo, konkursas nepavyko, atrankos kriterijai kai renka žiuri ir žiūrovai nepasiteisino ir nuvylė, buvo neišlaikytas „teisingumas“. Tad susirinkime prezidentūroje buvo paskirtas antrą vietą finale užėmęs kolektyvas, kuris vyks į Baku atstovauti Baltarusijai.

Štai toks demokratijos teatras vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį mūsų pašonėje. Gaila paprastų žmonių, kurie gyvena kaip įkaitai ir visame kame yra įtakojami cenzūros, bandant juos paversti mankurtais, o skambus žodis „demokratija“ telieka žodžiu.

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Šis įvykis Šiaulių istorijoje – pirmas. Kai kurie bažnyčios tarnai ir, besidominantys Lietuvos naująja istorija, inteligentai  nustatė, kad ne tik pirmas bet iki šių dienų ir vienintelis įvykis ne tik Šiauliuose. 1988  metais tokio kunigų įsibrovimo į didelį, itin ateistinį-komunistinį kolektyvą buvo neįmanoma, todėl šviesios atminties a.a. mons. Kleopas Jakaitis ilgai abejojo, na žinoma, ir bijojo anos valdžios dar didesnės, dar papildomos neapykantos (tie kurių jis bijojo, dabar jie gana turtingi ir priskaitomi šių dienų „elitui“). Jaunas elegantiškas, inteligentiškos mąstysenos kunigėlis nieko nebijojo – jam reikėjo tik dekano leidimo.

Tuos, kurie susipažins su šiais, dabar tapusiais jau nepakartojama mūsų TAUTOS istorija, kviečiu, maldauju, …..  : „Šaukim, skatinkim meilę gimtajai Tautai įvairiausiais galimais ir ne galimais būdais, ne leiskim miegoti ant mūsų bočių nuopelnų, išsaugant savo palikuonims nors tai, ką dar truputį turim!“

Taigi:

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Demokratinėse, laisvose šalyse laisvi piliečiai nieko nebijodami gali mąstyti taip, kaip jiems patinka, tėvai vaikus gali auklėti pagal savo įgimtą mentalitetą, pagal iš tėvų ir senolių perimtus papročius. Iš didžiosios lietuvių tautos dalies žmoniškoji priedermė buvo atimta. Tauta buvo nudvasinama ir naikinama. Manau, būtina prisiminti istorinį faktą, didžiajai Tautos daliai gana liūdną faktą, kai 1940-1941 m. m. Kaune minios žmonių su gėlėmis ir raudonais plakatais pasitiko okupantus, mažesniais mastais kažkas panašaus buvo beveik visoje Lietuvoje. Bet tai buvo mažuma, varganų žmonių ir šiaip žemo loginio mąstymo visuomenės dalis. Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje atsirado kolaborantų, parsidavėlių ir kitokio plauko išgamų, jie išžudė ir žiauriausiais būdais nukankino tūkstančius darbščių, dorų valstiečių, inteligentų, buvusių nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojų, dvasininkų ir pan.

Toliau skaityti ŠAUKSMAS NE TYRUOSE