Žymų Archyvai: miestas

Kaunas – konservatorių miestas

„Kaunas – konservatorių miestas“ – ar kas nors gali man paaiškinti tokio reiškinio priežastis ir kilmę? Pastarieji rinkimai eilinį kartą tai patvirtino. Ir, kaip sako patys konservatoriai, pirmą kartą istorijoje pergalė pasiekta absoliučiai visose apygardose.

Tikrai keista, nes Kaunas, anot tautosakos, nemėgiamas kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų. Ir Kauno veidas visai kitoks nei Vilniaus ir investicijų čia mažiau ir tvarkos. Daug dar ko norėtųsi palinkėti mūsų miestui. Bet daug ką tenka nukelti ateities svajonėms. Nepasaint to, buvę pastarąją kadenciją valdžioje ar nebuvę, čia pergalę beveik visada švenčia ta pati partija – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Ar čia koks nors regioninis savitumas, ar geografinė padėtis ar mentaliteto skirtumai. Baisiai įdomu ir keista tuo pačiu metu. Jeigu turite kokių nors minčių, pasidalinkite. Pabendraukime.

kauno pilis
Kauno pilis

MEDIS MIESTE

Ar kadanors bent vienas susimąstė.. Kokia medžio reikšmė, kokia jo vieta yra mieste?

Medžiui reikia augti: žemės kur jis augintų šaknis, vietos virš žemės, šviesos ir lietaus. Atrodo, reikia labai nedaug?

TIK ATRODO..

Medis mieste
Medis mieste

Mieste nėra vietos žalumai. Mieste – kanalizacija, vamzdynai, betonas, cementas ir plytos. Net veja yra laikina, skurdi: pasėja, užauga, sezoną pabūna, numiršta (nes negera augti), vėl pasėja kitą ir taip iš naujo. Kaip žinome, sėkla gali sudygti beveik betkur!

Didelis medis mieste! Dažniausiai būna taip: auga didelis medis, staiga kažkas pasako, jog nuo šiol „Čia bus betono džiunglės”. Apstato tą vargšą medį „cementais“, nes juk „džiunglėms reikia žalumos!“. Ir medis toj vietoj būna kol sunyksta.

Įsivaizduokim konkretų pavyzdį: šaligatvis, jame medžių alėja. Visur apdėtos šaligatvio plytelės, išskyrus aplink medžio kamieną.

1. Augantis medis išvers plyteles savo augimo jėga (jei augs). Tada jis bus nupjautas, nes „darko vaizdą“.

2. Vandens medis gauna tik tiek, kiek jį aplyja, kiek nubėga vandens per plytelių ar betono tarpelius, reiškia vandens gauna ne kažin kiek.

3. Žemė šaknims augti nederlinga, nualinta. Kur šaknys nori plėstis, ten būtinai bus atsiradę kokio nors namo pamatai, rūsys ar nutiesti vamzdynai.

4. Gerai, jei medžio neužstoja pastatai (o taip būna retai), nes jis gauna saulės šviesos. Labai dažnai saulę – šviesą, netgi lietų, medžiams užstoja gyvenamieji namai.

5. Jei medis augs ne taip, ne į tą pusę – bus nupjautas ar bent apgenėtas. Jei užstos langus, balkoną ar jei kitaip trukdys – jį pašalins.

6. Prie gatvės augantis medis išvis negauna gryno oro – tik mašinų išmetamąsias dujas.

Taigi, kad medis augtų mieste, jis turi „atlaikyti“ daug pasipriešinimo. Išvada: dažniausiai mieste augantys medžiai (ir ne tik jie, visa gamtos žaluma) yra sužaloti civilizacijos. Ir, gaila, mažai kas pagalvoja suteikti medžiams geresnes augimo sąlygas. Mieste jais „rūpinasi“ gyvūnai – patręšia karts nuo karto.

Medžiai gamina deguonį, kurio kvėpuojame mes ir mūsų miestai. Tad, ar neturėtume jų labiau gerbti? Ar taip ir liks visuomet, kad medžiai mieste bus tik tam, kad primintų, jog kažkada, seniai, mes buvome gamtos vaikai. Ar jie palikti tiesiog tam, kad nesijaustume apgailėtinais žmonėmis, kad „Žiūrėk, mes ne tokie jau ir blogi – dar ne viską padengėm betonu!“ Bet kuriuo atveju žiūrėti į medžius mieste darosi vis liūdniau…

O jei bent vieną kartą kiekvienas iš mūsų pabandytų minutei pabūti medžiu. Pamėgintų susimąstyti, ar mes taip skriaudžiami jaustumėmės laimingi ?

Prisegu nuotrauką pamąstymui. 2011 m. vasara, Šventoji.