Žymų Archyvai: meteoritas

Tolimieji meteoritai

Žiūriu aš per TV ar internete tuos meteoritus skraidančius virš Čeliabinsko ir netikiu savo akimis. Sakau žmonai: „tu tiki, kad čia tikrai taip buvo?“ Sakau, „aš tai netikiu“. Kaip kokiame fantastiniame filme. Ar net geresniame koviniame filme efektai kietesni nei iš šio Rusijos kampelio transliuotuose siužetuose, kuriuos įamžino vietos gyventojai išmaniaisiais telefonais.

Tokios dvi prieštaringos šiuolaikinio ir gerokai apgadinto žmogaus mintys sukasi galvoje stebint ekrane tuos saliutuojančius dangaus kūnus kaimyninės šalies danguje. Vienas dalykas, kad žiniasklaida taip gerai išmokius niekuo netikėti – nes viskas juk surežisuota, permontuota, sustiprinta, perkurta, kad žiūrovas liktų kuo labiau apstulbęs – kad būtent toks pirmas įspūdis ir yra: vėl žurnalistai meluoja. Tikriausiai Rusija eilinį kartą nori atkreipti į save dėmesį su gailesčio prieskoniu. Ne tik savo šalies piliečių bet ir viso pasaulio.

meteoritas

Toliau skaityti Tolimieji meteoritai

ONEGOS EŽERO PASLAPTYS

Jau taip Aukščiausias sukūrė, kad visatoje nėra tuščių vietų. Viskas tiksliai apskaičiuota – kosmose griežta tvarka.

Man menasi jaunystėj skaitytas pasakojimas. Mokslininkai iškėlę hipotezę, kad dabartinės Karelijos  respublikos teritorijoj nukritęs meteoritas prieš daugelį milijardų metų. Ten dabar tyvuliuoja Onegos ežero vandenys. Saulės sistemoje tarp Marso ir Jupiterio skraido didžiuliai apie kilometro skersmens asteroidai. Tarp šių dviejų planetų didelis tarpas. Mokslininkai mano, kad čia egzistavo nedidelė planeta Fajetonas, kurioje dėl nežinomų priežasčių įvyko katastrofa ir didžiulis šios planetos luitas, apie 12 kilometrų skersmens, nukritęs į žemę.

onegos-ezero-paslaptysBe to, krisdamas meteoritas sukėlė daug dulkių, dėl to žemėje ženkliai pasikeitė klimatas, o to pasekoje išnyko dinozaurai. Onegos ežeras yra uolienoje, tarsi taurėje. Ežero vanduo minkščiausias ir tyriausias planetoje, nors į jį įteka daugelio gamyklų vandenys. Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad uolieną, kurioje šis ežeras, sudaro  mineralas Šungitas – pavadinimas kilęs nuo vietovės Šungos pavadinimo. Šungitas – gamtinis mineralas.

1995 metais trys mokslininkai atrado trečią anglies atmainą – fulereną. Tai buvo nuostabus atradimas. Už jį tyrinėtojai gavo Nobelio premiją. Anglis – gyvybės pagrindas.
Šungitą sudaro pagrinde anglis, o fulerenai randami tik Šungite. Fulereną  sudaro tuščiaviduriai sferiniai jonai, jų molekulė panaši į futbolo kamuolį. Fulerenai pavadinimą gavo nuo architekto Fulerio, kuris šią anglies atmainą, panaudojo architektūroj.

Mokslininkai, ypač medikai, daug vilčių deda į šiuos fulerenus. Jie sugeba struktūrizuoti vandenį, naikina nitratus, nitritus, pesticidus, žodžiu visus teršalus – štai dėl ko Onegos ežero vandenį galima gerti nevirintą. Malachovas rekomenduoja į litrą vandens įpilti 100 gramų Fulereno rutuliukų ir vanduo tuoj pat pasidaro tyras. Kaimo šuliniui fulereno reiktų apie 30 kilogramų. O išgėrus vandenį, vėl gali pripilti naujo, ir Fulerenai struktūrizuos, bakterizuos vandenį visą laiką.

Sūnus paskaičiavo, kad tai kainuotų apie 1000 litų. Malachovas nurodo, kad Fulerenas esantis Šungite jaunina žmogų, gydo beveik visas ligas. Patekęs į žmogaus organizmą su vandeniu, randa žmoguje reikalingą pagalbos vietą ir išgydo. Tai būtų lyg Panacėja nuo visų ligų. Nežinia, kiek čia bus teisybės, bet Šungitas yra unikalus ir niekas jo kitur neaptiko, kaip tik Karelijoj, Onegos ežero uolienoj. Ateitis parodys, ar jis toks visagalis.

Patricija