Žymų Archyvai: mėsa

SALDI DOVANA

Kai netikėtai suskaudo gerklę, išgelbėjo karštas pienas su medumi – peršėjimą kaip ranka nuėmė. Neveltui sakoma, kad medus vaistas, o bitės – Dievo dovana.

Jeigu neturi seno pažįstamo bitininko, tai kokybišką medų šiandien labai sunku nupirkti, žmonės išmoko bites maitinti cukrumi. Nesąžiningi pardavėjai primaišo į medų miltų ar krakmolo. Gaunama gera prekinė išvaizda, bet toks medus neturės gydomųjų savybių, tiesiog bus saldus cukraus pakaitalas ir tiek.

Ar medus yra tikras, galima išsiaiškinti pamerkus šaukštą – natūralus medus nuo šaukšto varvės nenutrūkstama gija. Dar medaus kokybę galima patikrinti jodo pagalba – į arbatinį šaukštelį medaus reikia įpilti truputį vandens ir įlašinti keletą lašų jodo. Jei meduje yra miltų, tirpalas įgaus melsvą atspalvį, jei medus grynas – jo spalva nesikeis. Nežinant dažnai galima nupirkti kaitintą medų, jis yra natūralus, ilgą laiką išlieka skystas. Bet verta žinoti, kad įkaitintas iki 70 laipsnių, medus baktericidinių ir gydomųjų savybių beveik nebetenka.

Medaus rūšys yra labai įvairios. Tarpusavyje jos skiriasi savo skoniu, savybėmis ir spalvomis – nuo labai šviesaus iki beveik juodo. Pavyzdžiui, grikių medus yra tamsus, gerai tinkantis hemoglobino kiekiui kraujyje padidinti, aviečių medus puikiausiai tinka peršalus, malšina kosulį, melisos medus pasižymi raminamosiomis savybėmis, padės įveikti nemigą. Turbūt pats populiariausias yra liepų medus, dar vadinamas karališkuoju. Šviesios spalvos, švelnaus skonio puikiai gydo peršalimo ligas, anginą, bronchitą, įvairius uždegimus, gali netgi sumažinti galvos skausmą.

Negana medų tik įsigyti. Dar reikia sudaryti tinkamas laikymo sąlygas, kad jis kuo ilgiau neprarastų savo gydomųjų savybių. Rekomenduojama medų laikyti stiklinėje, molinėje ar medinėje taroje tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytą, saugoti nuo drėgmės, šalčio ar karščio. Na, ganėtinai įnoringas tas namų daktaras…

Be medaus gydymui dar galima naudoti bičių produktus – duonelę, pienelį, pikį. Visi šie produktai tinka profilaktikai ir įvairių ligų gydymui. Pavyzdžiui, bičių duonelė sparčiai atstato organizmą po operacijos, sunormalizuoja skydliaukės veiklą, pagerina vyrų spermos kokybę. Bičių pikis, dar vadinamas propoliu, pasižymi baktericidinėmis ir dezinfekuojamosiomis savybėmis, rekomenduojamas gydant pragulas, ilgai negyjančias žaizdas,  padeda atsikratyti peršalimo simptomų, efektyvi priemonė nuo lūpų pūslelinės. Bičių pienelis mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina atmintį, aktyvina virškinimo ir kraujotakos sistemas.

Vertėtų žinoti, kad žmonėms, turintiems polinkį į alergiją ar sergant kai kuriomis ligomis, medaus ir jo produktų reikėtų vartoti mažiau arba iš viso vengti.

Jau senovės Egipte medus buvo naudojamas ir kaip maistas, ir kaip vaistas. Patyrus, kad natūraliame kokybiškame meduje panardinta mėsa negenda keletą metų, kai kurios senovės tautos savo vadus balzamuodavo medumi.

Įdomus faktas, kad jau 56 milijonai metų bičių išvaizda NESIKEIČIA! Neveltui sakoma, kad nekinta tai, kas tobula…Bitės uoslė 1000 kartų jautresnė nei žmogaus, o kvapnų gėlės nektarą ji gali užuosti vieno kilometro spinduliu.

Kritiniais atvejais, kai bičių šeimai gresia išnykimas, jos kažkokiu, dar neišaiškintu būdu, sugeba prasiilginti savo gyvenimą keletą kartų.

Tokia tad ta Dievo dovana žmogui…

Danutė

PSICHOLOGINĖS ATAKOS

Anądien perskaičiau, kad prekybininkai atpigino prekių krepšelį, tad smalsumo genama nuskuodžiau į artimiausią prekybos centrą įsitikinti.

Kai namo parneštas prekes išdėliojom ir perskaičiavom, atradom, kad kai kurie produktai gal ir pigesni keliais centais, per visus pirkinius keletą litų sutaupiau. Bet atkreipiau dėmesį į kitką – visiškai nebeliko grynųjų produktų. Pvz. mano šeimos mėgstamas sūris jau nebe sūris, o tik sūrio produktas, ant įprasto grietinės indelio griežtas užrašas „grietinės ir riebalų produktas“, toks pat ir sviestas, jogurtas, aliejus…

Užtat pigiai nupirkti mandarinai pasirodė natūralūs, saldūs, todėl visą vakarą lupom ir valgėm pasigardžiuodami. Kitą dieną su apgailestavimu teko pripažinti, kad vis dėlto chemikalų juose buvo visai nemažai, nes išbėrė odą, ypač rankų, kurią dar labiau suerzinau pigiu indų plovikliu. Vis dėlto, savo sveikatos labui reikėtų pirkti kokybiškesnį ploviklį, nors tuo pačiu ir brangesnį. Arba pasinaudoti kosmetologų patarimu namų ruošos darbus atlikti mūvint pirštinėmis. Bet kad labai jau nekokie tų pirštinėtų darbų rezultatai…

Kadangi per keletą dienų mano rankų oda tapo panaši į perdžiūvusią ir suskeldėjusią dykumą, paraudo ir baisiai perštėjo, o jokio pagerėjimo nesimatė, tai nusprendžiau vėl kulniuoti į prekybos centrą su mintimi rasti bent jau kokybiško kremo.

Po poros valandų aktyvaus šmirinėjimo, turėčiau tarti pagiriamąjį žodį mūsų didžiųjų prekybos centrų prekių žinovams. Ypatingai nuodugniai ištyrinėti lietuvaičių įpročiai, pirkimo manieros, lūkesčiai ir viltys. Juk pirkėjas, atėjęs pirkti kremo ne į specializuotą kosmetikos parduotuvę, jo ir neras prie kasos, vadinasi, jam teks eiti tolyn, gilyn į prekybos salę. O ten tai jau atsiveria tikra oazė. Juk žmogus, kol gyvas, tai ir akys mato, ir širdis geidžia. Prekybos centrų vadybininkai tikri psichologai, gerai apdoroja mūsų galveles. Jie puikiai išanalizavo, kas būdinga lietuvio norams mėnesio pradžiai, o kas – pabaigai, ką mes perkam ryte, kai ateinam dar užsimiegoję, o kas tinka tik vakarui, kai galva ir kojos pavargę nuo dienos darbų. Reiškia, kai kurias prekes galima padėti čia pat, matomiausioje, o tuo pačiu ir perkamiausioje vietoje, o kai kurias laikinai galima truputį nustumti į salės galą, na, ne taip toli, kad nesimatytų, bet taip, kad reikalui esant, būtų galima pateikti čia ir dabar, visam gražume.

Taigi, kol aš pasiekiau savo tikslą – man reikalingą kosmetikos skyrių, savo krepšelyje jau turėjau ir mėsos gabaliuką, ir žuvies, ir duonos, nepraslydo pro akis ir saldainių dėželė, kaipgi tuščiom praeisi pro masinantį mišrainių skyrių, o jau rūkytų mėsyčių grožis ir sūriai geltonuoja iš tolo savo įmantria įvairove. Dar pakeliui pasitaikė pilnas prekių konteineris su tokiu žaviai gundančiu užrašu „akcija“. Na, gal ir nereikia šiuo metu, bet ką žinai – kai prireiks, ieškosi ilgai ir pirksi brangiai…

O kosmetikos lentynose – kremų gausybė, sunku išsirinkti. Įvairiausių firmų, dar įvairesnių įpakavimų, skirti jautriai, sausai, riebiai, mišriai odai. Mažose etiketėse dar mažesnėmis raidelėmis smulkiai aprašytos kremų sudėtys – antioksidantai, enzimai, keramidai, kremai su liposomomis, su kolagenu ir dar daugybė eiliniam pirkėjui neaiškių pavadinimų. Kreipiausi į jaunutę pardavėją, šalia dėliojančią prekes, bet netrukus įsitikinau, kad jos pagalba apsiriboja tokiu pačiu etikečių skaitymu.

Kadangi pirmiausiai norėjau išsinagrinėti tuos įdomius sudėtinių dalių pavadinimus, nusprendžiau šį kartą atidėti didįjį kremo pirkimą, be to, prekių maišelis ir taip svėrė ranką. Namuose, pavarčius interneto puslapius, netrukau išsiaiškinti visų skaitytų priedų paskirtį kremų sudėtyje ir naudingumą mūsų odai. Tik susimąsčiau: ar kas nors ištyrė organizmo būklę, keletą metų panaudojus tokį kremą? Jeigu taip, tai kur galėčiau paskaityti tyrimų išvadas? Nes, pavyzdžiui, cituoju „natūralios vaisių ir pieno rūgštys, gaunamos iš vynuogių, obuolių, alyvuogių, citrinų, pieno ir naudojamos kremų gamyboje, prasiskverbia giliai į odą ir ten pagreitina ląstelių atsinaujinimą, oda tampa lygesnė, bet dėl stipraus dirginančio poveikio rūgštys didelėmis koncentracijomis gali būti paskiriamos tik patyrusių kosmetologų ir odos gydytojų“. Tai gal nėra jos tokios jau nekaltos… O antioksidantai, kurie naikina neigiamą cigarečių dūmų poveikį, gal dar ką nors sunaikina manyje? Liposomos, pavyzdžiui, prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius, kartu nusinešdamos ir kolageną, o ar labai mes gilinamės ką reiškia tie žodžiai?

Kuo daugiau aš tą vakarą skaičiau, tuo labiau, prisipažinsiu, nerimas įsisėjo dūšion ir pradėjau galvoti, kad niekas iš idėjos neatsiranda ir be reikalo neprapuola. Žemės vaikai esam, tai ir atsisukim į žemę, iš jos sveikatos pasisemkim. Į pašildytą sėmenų aliejų pamirkiau drobės gabaliukus, apvyniojau ant rankų ir dar pirštines nakčiai apsimoviau. Kitą rytą reikiamo rezultato dar nebuvo, bet po keleto dienų pamiršau visus negalavimus. Be liposomų ir be kalogeno…

O kad nuo rūpesčių neatsirastų papildomų raukšlelių, tai turiu pasiruošusi ledo kubelių iš sušaldyto žolių nuoviro. Išsitraukiau, pasitryniau veidą, smagiai atgaivino odą. Leidau natūraliai išdžiūti ir likau visai patenkinta savimi…

Ir visiems patariu – gerkim daugiau šaltinio vandens, tinka ir paprastas, bet virintas, o jei mineralinis, tai negazuotas, nepratinkime kūno prie sauso režimo, nes drėgmės reikia mūsų odai, kad išliktų elastinga, reikia vidaus organams – inkstams, žarnynui plauti, organizme esančiame vandenyje vyksta įvairios reakcijos, be kurių paprasčiausiai negyventume.

Ir būkim sveiki.

Tokia mano nuomonė.

Danutė

KOMPOSTAVIMAS

Šventės praėjo, tad galime sugrįžti prie labiau žemiškų reikalų. Nors draugauki.me jau skaičiuoja ketvirtąjį veiklos mėnesį, tačiau dar nė karto nekalbėjo apie sodus bei daržus. O juk daugeliui senjorų savos žemės kampelis yra tapęs malonaus laiko praleidimo šaltiniu. Būti arčiau gamtos reiškia ir geresnę nuotaiką bei sveikatą. Todėl netgi labai patartina, kas tuom neužsiimate išeiti į kiemą ir bent jau pagrėboti lapus, pašienauti žolės arba jeigu nėra tokių galimybių tiesiog daugiau vaikščiokite parkuose, domėkitės augalais ar stenkitės surasti kokį retesnį pavyzdį. Patirsite gaivinantį pažinimo džiaugsmą.

Individualių namų ir sodų savininkai, ypač rudenį, susiduria su problema: kaip atsikratyti gausybe susidariusių organinių atliekų? Vieni jas tiesiog išmeta į konteinerius, kiti pasinaudoja protingu būdu – atliekų kompostavimu. Kompostuojant netenka rūpintis atliekų išvežimu (nebereikia sukti galvos kur padėti, pavyzdžiui, nupjautą žolę). Rezultatas – gaunamos vertingos trąšos gėlynui ar  daržui. Tuo pačiu prisidedame prie švaresnės ir sveikesnės aplinkos.

Kompostuoti  galima šias organines atliekas

  • Virtuvės atliekas (bananų žieves, obuolių graužtukus, kiaušinių lukštus)
  • Kavos tirščius
  • Medžio pelenus
  • Šiaudus
  • Mėšlą
  • Augalus (nužydėjusius  žiedus)
  • Smulkius šapelius (šakas)
  • Mėšlą
  • Nupjautą žolę, nukritusius lapus.

Kur kompostuoti

Patogiausia tam pasigaminti apvalios ar kvadratinės formos dėžę. Ji gali būti iš vielos arba medžio.  Nepamirškite, kad kompostuojnat atliekas susidaro nemalonus kvapas, todėl komposto dėžę geriau laikyti nuošalesnėje vietoje, idealu – pavėsyje.

Priežiūra

Kompostą patariama perkasti 3 kartus per metus, tuomet jis prisisotina deguonies, kuris greitina augalinių medžiagų irimą.

Nepatariama kompostuoti

Nederėtų kompostuoti mėsos, žuvies gabaliukų, nes šios atliekos gali privilioti graužikus. Juk nenorėtumėt savo kieme išvysti darniai besidarbuojančių lauko pelių, katinų ar kitų išalkusių žinduolių? Piktžolių atliekų taip pat reiktų vengti. Netgi jau subrendusiame komposte gali išlikti jų sėklų. Taigi naudodami jau subrendusį kompostą galite sau pasidaryti meškos paslaugą – užteršti dirvą piktžolėmis.

Jeigu atsiras labiau patyrusių sodininkų, būtinai pasidalinkite savo patarimais komentaruose arba forume, kokias dar žinote kompostavimo gudrybes.