Žymų Archyvai: Menas

Kūryba – būties atspindys

Ta įvairovė ir nuolatinė reiškinių kaita, kurią bando išreikšti mūsų veikalai, yra kūrybos grožio ir gėrio bedugnės versmės.“ (Petronėlė Orintaitė)
Ta įvairovė ir nuolatinė reiškinių kaita, kurią bando išreikšti mūsų veikalai, yra kūrybos grožio ir gėrio bedugnės versmės.“ (Petronėlė Orintaitė)

Dauguma žmonių užsiim tam tikra kūryba. Kiekvieną dieną, kartais net nesusimastydami mes vis ką nors padarome savaip ir unikaliai. Kūryba yra labai plati sąvoka. Šį kartą norėčiau atkreipti dėmesį į išeivijos rašytojos Petronėlės Orientaitės mintis šia tema.

,,Kūrinys gimsta, kai viduj sielos sultim sulydytas tūris iškyla sąmonėn kaip nauja ir prasminga vienovė – veikalas. Literatūros tikslas: liūdyti žmogiškos būties ir buities mūsų pasauly tiesą ir esmę. O kiekvienas opusas yra savitas, nepakartojamas. Kaip ir visi žmonės skirtingi – pažiūrom ir formom nėra ribų. Ta įvairovė ir nuolatinė reiškinių kaita, kurią bando išreikšti mūsų veikalai, yra kūrybos grožio ir gėrio bedugnės versmės.“ (Petronėlė Orintaitė)

Terminų žodyne pažvelgus į sąvoką „kūryba“ rasime keletą šio žodžio reikšmių:

1. kuriamasis darbas, kūrimas: meninė, techninė kūryba.

2. Kas sukurta: Donelaičio kūryba. Tautosaka yra liaudies kūryba.

Toliau skaityti Kūryba – būties atspindys

Muzikos galia sielai

Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos plantų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.
Vienas žymiausių paveikslų, vaizduojančių Pitagoro "sferų harmoniją". Piešinyje matomos planetų judėjimo kryptys ir kiekvienai planetai yra priskirtas atskira nata iš tuomet Graikijoje naudotos muzikinės dermės.

Muzika yra prasminga, dinamiška, veikianti gyvenimą. Dar Antikos laikais filosofas Pitagoras pasakė: „Pasaulis – vientisa harmonija“. Ar žinojote, kad žodis „harmonija“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „sąskambį, darnumą“? Dabar harmonija – mokslas apie taisyklingą akordų sudarymą ir jų jungimą, kitaip sakant, tai muzikos mokslas. Istorija ir faktai pasakoja apie muziką, lydėjusią žmogų visose gyvenimo situacijose, istorinėse epochose. Kai širdis smarkiai daužosi, visas kūnas virpa ir vidinis „aš“ nori šaukti iš džiaugsmo – pradedame dainuoti. Kai mintys laksto kloniais, vis kažką apmąsto – pradedame tyliai niūniuoti. Kai einame į žygį, leidžiamės į ilgą kelionę – norime dainuoti! Ir kai ašaros rieda skruostais ir akmuo spaudžia krūtinę – lūpos pradeda kurti raudą…

Šiomis dienomis niekas neabejoja, kad muzika daro įtaką žmogui: nuteikia maloniai, sukelia šypseną, išjudina, virpina sielą, veikia organizmą, o neretai išprovokuoja negatyvias emocijas. Jeigu apsidairytume aplinkui, pamatytume gatvės minioje jaunus žmones, tarp kurių aštuoni iš dešimties kaip taisyklė būtų su ausinėmis. Vis daugiau sutiksime žmonių, kuriems muzika būtina dirbant, mokantis, įtemptai galvojant, o juk garsas – tai vibracinis laukas, kaip jau minėta, jis vienaip ar kitaip veikia žmogų. Yra ir daug tokių, kurie negali susikaupti net prie menkiausio garso, triukšmo – muzika jiems būtų tik kliūtis.

Toliau skaityti Muzikos galia sielai

ŽMOGAUS SKAUSMAS MENE

Žmogus su smurto žyme.
Žmogus su smurto žyme.

Prancūzų rašytojas Antuanas de Sent-Egziuperi yra pasakęs: “Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, akimis nematome.” Išties, šią citatą galima taikyti kone nuolatos. Protas daugelyje gyvenimo situacijų išlieka tingus, apatiškas, veidmainis, kol negauna rimto spyrio susitelkti ir veikti. Širdis dažnai tampa proto budintoja. Meną visų pirma pajuntame širdimi, o tik paskui suvokiame protu: kodėl skauda, kas nutiko, kur to skausmo ištakos? Neretai galima girdėti patarimą “klausykis, ką sako širdis”, bet ar dažnai jo laikomės? Protas tuoj pat ima prieštarauti: „naivu“, „subjektyvu“, „šis kelias neteisingas“. Tačiau širdis yra visuomet atvira, ji kaip kūdikis – kiek jums bebūtų metų – sako tik tiesą. Tuo tarpu žmogaus protas tuos giliai tūnančius jausmus ne visuomet leidžia „ištransliuoti“.

Štai Šiaulių Dailės galerijoje keletas menininkų pabandė paliesti aktualias ir labai skaudžias šiandienai temas pasitelkdami kūrybą. Temas, nuo kurių mirga dienraščiai, žurnalai, statistikos puslapiai, ir tuo pačiu nesulaukiančias tinkamo dėmesio visuomenės protuose. Menu, per širdį, bandoma belstis į protą, kad vieną dieną žmogus prabudęs pasakytu – UŽTEKS, NORIU GYVENTI KITAIP. Toliau skaityti ŽMOGAUS SKAUSMAS MENE