Žymų Archyvai: meilė

Valentinas

Priminimų apie meilę būti per daug negali. Kad ir ką bepostringautume apie šventės atributikos naivumą, lėkštumą ir beprasmybę (?). Pats taip elgdavausi ankstesniais metais rašydamas šį bei tą šventojo Valentino dienos proga. Simbolius ir prekes kuria gamintojai ir pardavėjai, o dienos lieka dienomis. Ir labai gerai kokią nors vieną iš jų per metus imti ir suskaičiuoti, kiek žmonių mylime. Suskaičiavus, kokia nors forma jiems priminti apie tai.

Kas yra meilė?

R.Rolanas: „Kūnas — mažiausia, ką moteris gali duoti vyrui.“
R.Rolanas: „Kūnas — mažiausia, ką moteris gali duoti vyrui.“

Apie meilę pasakyta begalė įvairiausių prieštaringiausių žodžių ir pamokymų, prirašyta tomai eilėraščių ir romanų. O vis dėl to ji tebėra paslaptingiausias žmogaus jausmas, kurį sunku apibūdinti ir įvertinti visiems žinomais žodžiais, nes tai toks individualus, nepakartojamas, intymus jausmas, kad drovu atverti širdį kam nors, išskyrus tą, kurį myli.

Žmonių pažiūros į meilę turbūt niekada nebuvo tokios margos ir prieštaringos, kaip dabar. Bene daugiausiai  žalos meilės sampratai ir pačiai meilei yra padaręs bandymas ją atskirti į kūniškąją ir dvasinę, ypač tų pradų atskyrimas ir supriešinimas. Praeityje ir tam tikrais istorijos laikotarpiais prieita iki tokio kraštutinumo, kad į kūniškąją meilę vyravo toks požiūris, jog ji nuodėminga, nepadori ir net gyvuliška, o žmogiška laikyta tik dvasinė, kitaip vadinama platoniškoji meilė. Dabartiniais laikais vis labiau plinta priešingas požiūris — meile vis dažniau vadinami jos kūniškieji malonumai, todėl vis labiau rūpinamasi erotika, kartu pamirštamas ir nutylimas meilės dvasingumas. Kūniškojo meilės prado išlaisvinimas, prasiveržimas mūsų epochoje kartais  vadinamas „sekso revoliucija“.

Abu šie kraštutinumai iškreipia meilės vaizdą ir pačią meilę, sumenkina jos žmogiškąją prasmę ir vertę. Nėra vien kūniškos ir vien dvasinės meilės, abu šie pradai prasismelkia vienas į kitą ir tik jų susiliejimas, vienovė, pusiausvyra sudaro meilės visumą ir pilnatvę.

Toliau skaityti Kas yra meilė?

KAIP TEISINGAI SUPRASTI MEILĘ?

Kodėl mylėdami nesuprantame vienas kito?
Kodėl mylėdami nesuprantame vienas kito?

Kodėl mylėdami nesuprantame vienas kito?

Atsakymas paprastas: nesuprantame vienas kito todėl, kad nemylime. Tikra meilė ištirpdo širdis ir “skystoje” būsenoje jos susilieja tarpusavyje, sudarydamos abipusį pilnutinį supratimą. Mūsų širdys skamba skardžiai kaip varpas ir, jei jos užgaunamos, gaudžia ilgai, net ir po to, kai viskas jau praeityje. Likimui nepatinka geležinės žmonių širdys. Jam norisi jas paversti į saldų “sviestą”. Bet žmonės bijo šito, juos tenkina geležinio skambesio širdys.

Ir tada likimas žmogui atsiunčia kančią, kad nors joje pajudintų to žmogaus nelaimes. Pleištas pleištu išmušamas, todėl kančios ateina, kad sunaikintų kitas kančias. Bet šitai suprasti įmanoma tik turint minkštą širdį. Galbūt todėl Protingas Žmogus nesidžiaugia, kada jam viskas klojasi labai gerai. Tačiau ši savybė leidžia sumažinti kančias, kuomet reikalai pasisuka bloga linkme. Kančios gali sužlugdyti, bet gali ir išaukštinti. Jei žmogus nesidžiaugia problemomis, šios jį žlugdo ir nuvilia. Jeigu  jos priimamos su džiaugsmu, kaip pamoka nuo mylimo mokytojo, jos žmogų apvalo ir išaukština. Tai kodėl žmogaus meilė tuomet nedidėja? Todėl, kad jis nenori girdėti apie kitus jausdamas meilę. Kai vieni apie kitus kalba su meile, tai iššaukia tokį pat meilės jausmą tiems, apie kuriuos kalbama. Būtent todėl moterys stengiasi nepasakoti apie savo meilę anksčiau laiko, kitaip atsiras varžovės.

Ieškokite tų, kurie kalba apie meilę ir jūsų širdyse ji taip pat užsidegs. Iš kitos pusės meilė turi pati vystytis, be ypatingų jėgų poveikio. Tai natūralus procesas. Meilė nepakenčia svetimo įsikišimo, todėl būtina ją palaikyti savanoriškomis askezėmis ir kompromisais. Tai leidžia meilei nuolat augti ir nenusilpti, vystytis. Egzistuoja dvi meilės kultūros: meilės vystymosi kultūra ir partnerio paieškos kultūra. Anksčiau partnerį parinkdavo tėvai. Tai buvo natūralūs procesai, atvesdavę prie pagarbos tam, su kuriuo likimas surišo. Žmonės mokėjo išreikšti pagarbą tam, kas buvo šalia jų ir skyrybų beveik nepasitaikydavo. Dabar gi, visi susijaudinę partnerio paieškomis, o pačios meilės reikšmė mažai ką ir bejaudina. Ilgai tokie santykiai neišsilaiko, todėl greitai tenka ieškoti naujo partnerio. Tai panašu į vaikišką poelgį, kuomet kas antrą dieną perkamos vis naujos žuvytės akvariumui, nors niekaip nekyla mintis jas pašerti.

Toliau skaityti KAIP TEISINGAI SUPRASTI MEILĘ?