Categories
Patricijos dienoraštis Sodas, daržas

Baklažanai

Jau antri metai auginu baklažanus. Patirtis  dar kiek mažoka, bet įvairiuose leidiniuose esu daug skaičiusi įvairios informacijos, todėl žiniomis pasidalinsiu su svetainės lankytojais.

Baklažanai
Baklažanai

Baklažanai yra bulvinių šeimos daržovė, kilusi iš Pietų Azijos. Anksčiau jie buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai, o maistui pradėti naudoti tik nuo 18 amžiaus. Vaisiai išsiskiria puikiomis dietinėmis ir net gydomosiomis savybėmis. Baklažanuose yra vitamino C, kuris padeda išvengti peršalimo ir infekcijų. Taip pat juose gausu B grupės vitaminų, kurie padeda atsispirti nemigai bei depresijai. Baklažanų vaisiuose yra medžiagų, skatinančių odos audinių regeneraciją, o tai padeda odai išlikti gražiai.

Daržovė rekomenduojama sergant mažakraujyste, kadangi joje randama mangano, geležies, cinko. Tinka sergant širdies bei kraujagyslių ligomis – mažina cholesterolio kiekį kraujuje, o kalio druskos skatina širdies veiklą ir skysčių pašalinimą.

Baklažanus turėtų pamėgti, norintys atsikratyti rūkymo, nes juose daug PP vitamino (nikotininės rūgšties). Šios daržovės turi nedaug kalorijų, todėl įeina į įvairių liekninančių dietų sąrašą. Kepant sugeria riebalus, todėl griežinėlius reiktų 10 minučių palaikyti šaltame vandenyje.

Reikėtų stengtis pirkti tik jaunus vaisius, kadangi subrendusiuose aptinkama daug salonino medžiagos, kuri gali sutrikdyti virškinimą. Dėka šios medžiagos baklažanai turi kartoką skonį. Rudas vaiskotis rodo, kad vaisius nuskintas seniai. Šviežias vaisius turi būti be rudų dėmių, kietas, oda lygi, nesusiraukšlėjusi. Įtarus, kad vaisius senas, reikia palaikyti 3 procentų šalto vandens druskos tirpale, tuomet pasišalins dalis salonino. Šaldytuve laikyti neilgiau 4 dienų.

Baklažanai užauga iki 180 cm. Šaknys išsidėsčiusios paviršiuje, todėl reikia dažnai laistyti, geriau vakare. Atsargiai kaupti. Tai ilgos vegetacijos augalai: aš sėju į lovelius vasario mėnesį, o į šiltnamį perkeliu apie gegužės vidurį. Baklažanai mėgsta 25-28 laipsnių šilumą, antraip ima mesti lapus, pagelsta. Šie augalai turi būti gausiai tręšiami. Vaisiai skinami, kai tik įgyja veislei būdingą spalvą. Vos pastebimas pašviesėjimas rodo, kad vaisius jau pernokęs.

Dėl šių išvardintų savybių, baklažanus auginti tikrai verta.

Patricija

Categories
Rankdarbiai

Dekupažo galimybės

Dekupažo  technika  labai  universali. Dekoruoti galima viską – pradedant akmenėliu (kaip  matėte) ir baigiant audiniu. Dažniausiai dekupažuojamos įvairios dėželės – papuošalams ar kitoms smulkmenoms. Esu pensininkė ir atliekamų pinigų daug nėra, o  medžiagos  labai brangios. Bet išeitis visada  randama, bent dalinai. Ėmiausi išnaudot visas galimybes – vazonus, butelius, plastikines  dėželes. Galbūt, kas nors iš jūsų  susidomės  šia technika  ir  tada galėsim  dalintis  patirtimi. Labai geras žurnalas yra „Visi rankdarbiai“  – ten galima rasti patarimų, pažiūrėti pavyzdėlių. Šį kartą  talpinu dekupažuotą  vazoną.

Spalvingas  vazonėlis

Categories
Danutės dienoraštis Kelionės Transportas

TARP VILNIAUS IR KAUNO

Gerbiamas Gintautai, jūs palietėte temą, kurioje aš jaučiuosi kaip žuvis vandenyje… Trisdešimt dveji metai šitoj sistemoj sukuosi…

Bet norėjau parašyti ne apie tai. Tiesiog man labai patinka šis pirmasis Lietuvos greitkelis… Truputis statistikos niekam nepakenks: šiuo metu Lietuvoje yra jau 18 magistralinių kelių. Pats pirmasis ir ilgiausias iš jų yra kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Kaip tik prieš porą savaičių sukako 38 metai nuo pirmojo ruožo Vilnius – Kaunas atidarymo. Kitas, dvigubai ilgesnis ruožas nuo Kauno iki Klaipėdos buvo atidarytas žymiai vėliau. Visos magistralės ilgis 311,40 km, šalies teritorijoje žymimas ženklu A1, sutampantis su europiniais keliais, todėl ir tvarkomas europietiškai – perklojamos kelio dangos, vis daugiau kilometrų apšviečiama. Beje, prieš dešimtmetį man teko važiuoti per Belgijos teritoriją. Važiavom naktį, kelias driekėsi miškais, šalia nebuvo gyvenviečių, tačiau jau tada žvilgsnį traukė tvarkingos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų ir nepaprastai ryškus apšvietimas. Na, o reklaminiai stendai pakelėse – įprasti dalykai ir kitose valstybėse. Gal reikėtų žvilgsniu atsirinkti, kas mums priimtina, o kas ne. Mane gal labiau ne tai trikdo, gal būt labiau norėčiau, kad kelyje, sakykim, radijas informuotų apie eismo sąlygų sudėtingumą, apie kamščius, avarijas ir panašiai.

Gal labai stipriai nereaguokim į visokius neigiamus pakelių reiškinius, jei tik pavyktų pagauti ir prilaikyti gerą orą už uodegytės, siūlau visai linksmai pasivažinėti tą 100 km iki Vilniaus ir pažadu, kad tikrai neprailgs, tuo labiau, kad greitis čia, jei netrukdo remonto darbai, leidžiamas nemažas.

Ir taip, išsukam į magistralę, iš abiejų pusių apsėtą žaluma, pravažiuojam Neveronis, kairėje lieka Karčiupis, aptupdytas didžiuliais sodų masyvais ir netrukus prieš akis atsiveria Kauno marių platybės. Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Marių plotas – 63,5 km², giliausioje vietoje – 24,6 m. Kad suformuoti marias, 1959 metų vasarą buvo iškeldintos 45 gyvenvietės, užtvenktas Nemunas. Šį vandens plotą nuo seno pamėgo žvejai, Grabučiškių miškuose savo punktų ieško orientacininkai, nuo magistralės galima įvažiuoti į aikštelę ant marių kranto, kur atvažiuoja vestuvininkų palydos. Bet mums dar anksti ilsėtis, važiuojam toliau, nes jau ranka pasiekiamos Rumšiškės – miestelis, seniūnijos centras, įsikūręs Kauno marių pakrantėje, išgarsėjęs liaudies amatų muziejumi po atviru dangumi, unikalus žiemos iš kiemo varymo švente per Užgavėnes. Iš senųjų Rumšiškių, palaidotų Kauno marių dugne, liko tik bažnyčios fragmentai. Dar Rumšiškėse aplankome poeto Jono Aisčio kūrybos muziejų bei kapą ir vėl išvažiuojam į magistralę. Netrukus posūkis į Kaišiadoris, kurie gali didžiuotis katedra ir kilmingu savo pavadinimu. Kai kurie šaltiniai teigia, kad miesto vardas kilęs nuo XVI amžiuje čia gyvenusio kilmingo totoriaus, vardu Chaišadaras, ilgainiui gyvenvietė įgavusi Kaišiadorių pavadinimą. Ties Antakalniu, karo metais sudegintu ir vėl atstatytu, kelias lenda po viaduku, kuriuo nuvingiuoja kita atšaka Merkinės link. Į Dzūkiją važiuosim kitą kartą, o dabar užsukim į Žiežmarius. Tai mažas, bet labai jaukus miesteliukas, smagu pamankštinti kojas įdomiai iškraipytom gatvelėm. Šalia senos neogotikinio stiliaus Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios, kurios bokštas matosi iš bet kurios miestelio vietos, stovi 1932 metais statytas, nugriautas ir vėl atstatytas paminklas Laisvei. Išalkę galim užsukti į vietinę užeigą skanios kavos. Jei dar nepavargom, Bačkonyse galėsim susirasti Oginskio rūmus, užlipti ant piliakalnio ir vėl į kelią, nes jau iš tolo matomi Elektrėnai ir iki Vilniaus belieka apie 40 kilometrų. Šiame palyginti jauname mieste vasarą verta aplankyti atrakcionų parką. O šaltuoju metų laiku važiuojam į Vievį, kuris išsiplėtęs abipus magistralės, be abejo, žymus savo paukštynu ir kelių muziejumi. Va čia tai vertėtų palikti daugiau dėmesio. Muziejus atvėrė duris minint magistralės 25-ąsias metines. Muziejuje surinkti eksponatai iš kelių istorijos, tiltų ir viadukų maketai, įvairūs įrankiai, kelių mašinos ir agregatai, kelio ženklai, gausybė senų nuotraukų, žemėlapių, knygų, statybinių medžiagų, uolienų, mineralų, tikrai nepasigailėsim užsukę.

Dar pakeliui mums lieka pravažiuoti pramonines Grigiškes, bet tai jau kaip ir Vilniaus priemiestis. Manau, kad visiškai neprailgo mūsų kelionė. Gal vertėjo pabandyti…

Dar pabaigai žiaurios informacijos. Istorijos šaltiniai teigia, kad pirmasis eismo ivykis užfiksuotas 1896 metais Londone. Jo metu buvo partrenkta ir mirtinai sužalota pėsčioji, nors automobilis važiavo apie 10 km/val greičiu. Vienas pirmųjų eismo įvykių Lietuvoje įvyko 1908 metų rudenį Vilniuje. Katedros aikštėje automobilis užvažiavo ant vežiko Nr. 617 ir stipriai sužeidė arklį bei sulaužė vežimą.

Tai tokios tokelės…

Danutė