Žymų Archyvai: medis

MEDIS MIESTE

Ar kadanors bent vienas susimąstė.. Kokia medžio reikšmė, kokia jo vieta yra mieste?

Medžiui reikia augti: žemės kur jis augintų šaknis, vietos virš žemės, šviesos ir lietaus. Atrodo, reikia labai nedaug?

TIK ATRODO..

Medis mieste
Medis mieste

Mieste nėra vietos žalumai. Mieste – kanalizacija, vamzdynai, betonas, cementas ir plytos. Net veja yra laikina, skurdi: pasėja, užauga, sezoną pabūna, numiršta (nes negera augti), vėl pasėja kitą ir taip iš naujo. Kaip žinome, sėkla gali sudygti beveik betkur!

Didelis medis mieste! Dažniausiai būna taip: auga didelis medis, staiga kažkas pasako, jog nuo šiol „Čia bus betono džiunglės”. Apstato tą vargšą medį „cementais“, nes juk „džiunglėms reikia žalumos!“. Ir medis toj vietoj būna kol sunyksta.

Įsivaizduokim konkretų pavyzdį: šaligatvis, jame medžių alėja. Visur apdėtos šaligatvio plytelės, išskyrus aplink medžio kamieną.

1. Augantis medis išvers plyteles savo augimo jėga (jei augs). Tada jis bus nupjautas, nes „darko vaizdą“.

2. Vandens medis gauna tik tiek, kiek jį aplyja, kiek nubėga vandens per plytelių ar betono tarpelius, reiškia vandens gauna ne kažin kiek.

3. Žemė šaknims augti nederlinga, nualinta. Kur šaknys nori plėstis, ten būtinai bus atsiradę kokio nors namo pamatai, rūsys ar nutiesti vamzdynai.

4. Gerai, jei medžio neužstoja pastatai (o taip būna retai), nes jis gauna saulės šviesos. Labai dažnai saulę – šviesą, netgi lietų, medžiams užstoja gyvenamieji namai.

5. Jei medis augs ne taip, ne į tą pusę – bus nupjautas ar bent apgenėtas. Jei užstos langus, balkoną ar jei kitaip trukdys – jį pašalins.

6. Prie gatvės augantis medis išvis negauna gryno oro – tik mašinų išmetamąsias dujas.

Taigi, kad medis augtų mieste, jis turi „atlaikyti“ daug pasipriešinimo. Išvada: dažniausiai mieste augantys medžiai (ir ne tik jie, visa gamtos žaluma) yra sužaloti civilizacijos. Ir, gaila, mažai kas pagalvoja suteikti medžiams geresnes augimo sąlygas. Mieste jais „rūpinasi“ gyvūnai – patręšia karts nuo karto.

Medžiai gamina deguonį, kurio kvėpuojame mes ir mūsų miestai. Tad, ar neturėtume jų labiau gerbti? Ar taip ir liks visuomet, kad medžiai mieste bus tik tam, kad primintų, jog kažkada, seniai, mes buvome gamtos vaikai. Ar jie palikti tiesiog tam, kad nesijaustume apgailėtinais žmonėmis, kad „Žiūrėk, mes ne tokie jau ir blogi – dar ne viską padengėm betonu!“ Bet kuriuo atveju žiūrėti į medžius mieste darosi vis liūdniau…

O jei bent vieną kartą kiekvienas iš mūsų pabandytų minutei pabūti medžiu. Pamėgintų susimąstyti, ar mes taip skriaudžiami jaustumėmės laimingi ?

Prisegu nuotrauką pamąstymui. 2011 m. vasara, Šventoji.

VELYKINIS MEDIS

Tikriausiai daugelis matėte šį dukters ir tėvo iš Vokietijos bendrą kūrinį – daugybe kiaušinių papuoštą medį – per įvairias žinių laidas. O tiems, kurie nematė, bus tikrai įdomu. Kiekvienas kiaušinis yra unikalus ir dekoruotas ypatinga technika. Beje, vokiečių kalbos, kuria kalba šio filmuko herojai, nemoku. Tačiau, kiek girdėjau per žinias, visi kiaušiniai jau užsakyti ir praėjus šventei iškeliaus po visą Vokietiją o gal ir kitas šalis ir papuoš daugelio namus, kadangi daug kantrybės pareikalavęs užsiėmimas sulaukė ypatingo tiek paprastų žmonių tiek žiniasklaidos dėmesio.

DARBAS PRIE KOMPIUTERIO

Visai nesvarbu ar kompiuteris yra darbo priemonė, ar prie jo prisėdame tik savo malonumui, darbo saugos taisyklės vienodos visiems. Daugkartiniais tyrimais nenustatyta, kad kompiuteris labai kenktų mūsų sveikatai, ypač, jei jis yra surinktas pagal specialius gamyklinius standartus. O mūsų sveikata priklausys nuo mūsų pačių noro laikytis elementariausių rekomendacinių reikalavimų ir normų.

Kad kompiuteris namuose teiktų džiaugsmą ir nesukeltų nuovargio, reikėtų, remiantis Lietuvos Valstybinės Darbo inspekcijos rekomendacijomis, mums patiems labai pasistengti – prisitaikyti darbo vietą, apšvietimą, sureguliuoti monitoriaus ekrano ryškumą ir kontrastą, kurie iš esmės turi skirtis žiūrint filmą, skaitant elektroninę knygą ar rašant tekstą. Bet kuriuo atveju geriau rinkimės šviesų foną – jis mažiau vargina akis negu tamsus fonas.

Visų pirma, pareguliuokime kėdės aukštį pagal savo ūgį arba monitoriaus ekraną, kad jo centras būtų 15-20cm žemiau akių lygio, pėdos turi būti laisvai priglaustos prie grindų, naudokime kojoms kėdutę, jeigu negalima kitaip. Rankų riešams bus lengviau, jei jie patogiai gulės ant stalo, nebus įtempti, jei klaviatūra ir pelytė bus tinkamu pasiekti atstumu. Nugaros ilgai nelaikykime viena poza, nes pavargs ir nutirps raumenys.

Šiuolaikinių monitorių skleidžiami spinduliai nėra kenksmingi, tačiau ilgą laiką įtemptai žiūrint į ekraną ir nemirksint, akys pavargsta, išsausėja, parausta, atsiranda deginimas ar niežėjimas. Todėl, nors ir labai įdomus darbas būtų, prisiverskime kas pusvalandį atsitraukti nuo ekrano ir pažvelkime į tolį, ne mažiau šešių metrų atstumu nuo akių. Labai gerai jei šiame matymo lauke bus žalias medis ar krūmas. Jei ne, tai akimis susiraskime tolimiausiame kambario kampe augantį žalią lapuotį augalą – žalia spalva ramina sudirgusias akis. Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu galima ne daugiau kaip 1 valandą, ilgesnis darbas be pertraukų sukelia stresą organizmui. Padarykime 10-15 minučių pertraukėlę, pavaikščiokime, pamankštinkime rankas. Jei kitaip neįmanoma, tai bent jau atloškime galvą, užmerkime akis kelioms minutėms, stipriai pamirksėkime, pakraipykime žvilgsnį į šonus. Reguliariai reikia nuvalyti dulkes nuo ekrano, nes tai irgi apsunkina regėjimą.

Akys mažiau vargs, jei į ekraną nekris ryški šviesa ir nebus atspindžių. Langai, šviesos šaltiniai, atspindžiai ant blizgių paviršių bei šviesių drabužių gali sudaryti atspindžius ir ant ekrano. Geriausiai, kai ekranas atsuktas stačiu kampu į langą, o šviesa krenta iš kairės. Keiskime ekrano palinkimo kampą, naudokime užuolaidas arba žaliuzes, įjunkime arba išjunkime pagal poreikį darbo vietos apšvietimą – taip išvengsime atspindžių ir apsaugosime akis. Priklausomai nuo monitoriaus dydžio ir mūsų regėjimo stiprumo, atstumas nuo ekrano iki akių turėtų būti 0,5-1,0 m. Skaitant ar rašant reikia pareguliuoti teksto dydį, kad regėjimas nebūtų įtemptas, kad matytume laisvai visas raides.

Pats kompiuteris skleidžia elektromagnetines bangas, kurios nėra pavojingos, jei neviršija leistinų ribų, o tai vėlgi užtikrina kompiuterį pagaminusi įmonė. Dažnai mes taupumo sumetimais neperkame kompiuterio specializuotoje parduotuvėje, o prašome kad jį surinktų koks nors mūsų pažįstamas meistras. Tokiu atveju niekas negalės užtikrinti mūsų saugumo, niekas nebus atsakingas už mūsų sveikatą, dirbant prie tokio naminuko, sutaupysime pinigų sveikatos sąskaita. Manau, kad geriau vis dėlto nusipirkti kompiuterį su teise į garantiją ir dar susigrąžinti dalį sumokėtos sumos.

Neseniai skaičiau, kad moteriškos rankos kažkokiu būdu labiau prisitaikę prie darbo klaviatūra. Alkūnės nervas, reguliuojantis rankų pirštų ir apatinės delno dalies judesius, yra mažiau pažeidžiamas nei vyrų, todėl labiau reikia saugoti tokį turimą turtą ir stengtis atkreipti dėmesį į taisyklingą rankų padėtį ant stalo. Na, o prie kompiuterio galima laikyti kaštonus – visai gražu. Beje, kaktusai tikrai geriau auga ten, kur yra elektromagnetinių bangų energija, tik reikia prisiminti, kad jie patys neigiamos energijos šaltiniai, o tai ne visus vienodai veikia. Beje, gerai prie kompiuterio laikyti piramidės formos daiktus.

Tokia mano nuomonė.