Žymų Archyvai: lietuviškas

ATGIMSTANTI VASARIO 16-OJI

1988 metų  rudenį jau pakankamai didelė dalis  lietuvių buvo dvasiniame tautiniame pakilime. Dalis žmonių jau buvo susipažinę su Šapokos parašyta Lietuvos istorija. Pradėjau domėtis, klausinėti jaunimo ir vyresniojo amžiaus žmonių apie tai, kas ir kaip prisimena mūsų Tautai itin svarbią istorinę datą – Vasario 16 – tąją. Mano liūdesiui, nedaug atsirado, kurie žinojo ir matė, kaip toji data būdavo švenčiama. Tas reiškinys paskatino, kad jau pats laikas vėl pradėti švęsti, propaguoti lietuvio sielai brangią datą.

Parašiau šventės programą, supažindinau keletą tautiškai nusiteikusių, inteligentiškai mąstančių inžinierių  (dauguma jų dar – gyvųjų tarpe). Visi jie tą idėją entuziastingai palaikė ir pažadėjo prisidėti prie šventės organizavimo. Parinkau keletą lietuviškų patriotiškų dainų, pasiskolinau su lietuvišku šriftu rašomąją mašinėlę, atspausdinau šešis egzempliorius per kopirką. Perrašiau tiek pat egzempliorių V. Kudirkos tautinės giesmės. Anuo metu Šiaulių inžinierių namų vadovu dirbo inteligentiškas, tautiškai nusiteikęs žmogus – Vaclovas Vingras. Su tuo sumanymu ir paruoštą programa supažindinau V. Vingrą.  Mūsų džiaugsmui, gavau atsakymą, kad galėsim surengti šios istorinės datos minėjimą Šiaulių inžinierių namų mažojoje salėje.

Toliau skaityti ATGIMSTANTI VASARIO 16-OJI

MANO VARDAS

Dar mokykloje aš buvau vienintelė tokiu vardu, bet visiškai nesijaučiau išskirtine dėl to, gal net atvirkščiai… Studentavimo laikais aplink mane buvo Daivos, Astos, Rūtos, Jurgitos, Irenos, Ramunės, Auksės. Ir iki šių dienų mano vardas niekada nesipuikavo pirmaujančių pagal populiarumą sąraše.

Beje, tik neseniai pasidomėjau jo reikšme. Pasirodo, remiantis Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto išleistu „Lietuvių vardų kilmės žodynu“, Danutė nėra lietuviškas vardas, tai trumpinys iš hebrajiško vardo Danielė ir reiškia „dievas mano teisėjas“…

Vardas – tėvų dovana atėjusiam į šį pasaulį, o kodėl mano tėvai man parinko tokią dovaną – tikrai nežinau, gal iš tiesų jis buvo nuleistas iš aukščiau…

Jau Danutė yra trumpinys, o lietuvaičiai dar ima ir patrumpina iki Danos. Gal netrumpintų, jeigu žinotų, kad kinų kalboje šis vardas reiškia sūrio paplotėlį, o gruziniškai tai būtų juoda naktis…

Skaičiau, kad Čikagos lietuvių jėgomis buvo pastatyta opera „Dana“, remiantis būtent moterišku vardu, JAV yra automobilių komponentų gamintojas „Dana“, Jungtinių Arabų Emyratuose – viešbutis „Dana“, Lietuvoje „DaNa“ gamina moteriškas kojines, kažkur senojo pasaulio platybėse dainuoja transseksualas, pasivadinęs Dana International…

Ir lenkai, ir vokiečiai savo vardynuose turi šitą vardą, konfigūruotą savam kraštui, matyt, jis būdingas šitam regionui, tik galūnė ir kirčiuotė skiriasi. O gal vardo kilmė gali būti siejama su būdvardžiu, reiškiančiu danų tautybę, kas žino…

Ir iš viso, pasidomėjus įvairių vardų reikšmėmis, galima atrasti įdomių dalykų. Pavyzdžiui, man patinkantis vardas Asta latviškai reikštų uodega, Galina lotyniškai būtų višta, Rūta hebrajiškai – draugė, Virginija lotyniškai – mergelė, Leonas reikštų liūtas, Arūnas – erelis, Petras – uola. Dalia labai gražiai skamba – likimas. Kai kurie vardai atspindi kokį nors veiksmą, pavyzdžiui, Kęstutis – kenčiantis, Alvydas – visa matantis, Vytautas – išvydęs tautą, Gintautas – ginantis tautą.

Skirtingais laikais skirtingos mados įtakoja ir vardus. Vieni tėvai ieško senoviškų vardų iš senelių ar net prosenelių jaunystės, o kiti pasiduoda laikinam vėjo pūstelėjimui – pasižiūri kokį populiaresnį filmą ir tuomet paplinta Fetisos, Marisabelės, Klaidai ar Grantai. Kartais vaikui suteikiamas unikalus vardas – abiejų tėvų norai sujungiami į vieną, bet kažkodėl nepagalvojama, kad toks dvigubas vardas aplamai neturi jokios reikšmės.

Šiandien nepatinkantį vardą nesunkiai galime pasikeisti. Jeigu tik nesame juoduose kriminaliniuose sąrašuose, problemų nebus, bet prieš tai vertėtų gerokai pamąstyti, ar verta. Kad ir kaip mums mūsų vardas neskambėtų, neatitiktų mūsų būdo, jis duotas tėvų ir lydėjęs mus visus pragyventus metus.

Kaip sakė V. Šekspyro Džiuljeta: „Jei rožę pavadinsime kitu vardu, ar ji kvepės mažiau?“

Tokia mano nuomonė.

Danutė