Žymų Archyvai: laisvė

Bendravimo ypatumai ir viešojo komunikavimo laisvė

Šios temos klausimis užduodamas visiems skaitytojams. Jo formuluotė pateikta žemiau esančiame video siužete. Gal galite kas nors man teisiškai paaiškinti, kaip tokie dalykai gali vykti realybėje? Dar visai neseniai žurnalistai skųsdavosi teismams ar keldavo viešas diskusijas, kuomet juos įžeisdavo kokia nors „žvaigždė“. Šiuo atveju panašaus tipo bendravimas tęsiasi jau gerą laiko intervalą, o jo turinys nesikeičia. Jokios reakcijos viešoje erdvėje. Tik dalijimąsis „juokingu vaizdeliu“ pačiuose įvairiausiuose tinklapiuose. Galbūt ir aš paskelbdamas šį video tik pasidalinsiu juo, o galbūt – tikiuosi to – dėka Jūsų rasiu solidesnį atsakymą, kas vyksta pas mus.

PATRIOTIZMAS MŪSUOSE

Štai jau praėjo sausio 13-osios minėjimas. Tikriausiai sutiksit, kad daugeliui Lietuvos gyventojų ši diena nelabai kuo išsiskiria iš kitų metų dienų. Daugelis apie šią dieną greičiausiai pagalvojo, kad ji sutapo su savaitės diena, t.y. penktadieniu. Be to,  dar pilnatis, todėl diena pranašinga, 0  galbūt net raganiška. Tad kai kas  puolė žiūrėti horoskopus.

O kad 21-ieneri metai jau praėjo po siaubingų įvykių Vilniuje – ar daug kas prisiminė?  Žiūrint minėjimo renginius, kas metai aiškiai matyti, jog žmonių juose vis mažiau ir mažiau. Kas vyksta? Ar tie žmonės budėję prie svarbiausių Lietuvai objektų ir paaukoję savo gyvybes 1991 metų sausio 13 –osios nakty mums nebeįdomūs, pamiršti, netikri…?

Žiūrint minėjimo renginius, kas metai aiškiai matyti, jog žmonių juose vis mažiau ir mažiau.
Žiūrint minėjimo renginius, kas metai aiškiai matyti, jog žmonių juose vis mažiau ir mažiau.

Problema čia ne viena. Viena jų – tai žmonės, žmonės vyresnės kartos, kurie išgyveno tuos įvykius: ar tai patys stovėję gyvose grandinėse ar tai laukdami nors mažiausios žinutės per radiją, jog sužinotų, kas vyksta tuo metu sostinėje. Šios patriotiškiausios visuomenės gretas retina, deja, neišvengiama mirtis. Viduriniosios kartos atstovus daugelį apėmė abejingumo epidemija. Manymas, jog ta laisvė iškovota, tačiau ne tokia, kokios jie tikėjosi: nepripildo kišenių auksiniais, pilvai netinsta nuo persivalgymo ir panašiai.  Jauniausioji karta tų įvykių nematė, arba buvo dar per jauni, jog tai suprastų ir patriotizmo jiems tikrai neįkvepia jų tėvai, galimai apsirgę abejingumu. Jaunimo tarpe pasisakyti, jog esi Lietuvos patriotas tai yra lygu likti nesuprastam, o gal net pašieptam. Labai daug kalbama, kad jaunąją kartą labai įtakoja globalizacija, kosmopolitizmas, individualizmas, o patriotizmas savo šaliai tampa tam tikra „stagnacija“. Ar iš tikrųjų taip yra?

Toliau skaityti PATRIOTIZMAS MŪSUOSE

Sausio 13-oji – laisvės gynėjų diena

1991 – ųjų metų pradžia tapo mūsų tautos tvirtumo ir pasiryžimo išbandymo laikotarpiu. Ginti laisvės iš visos Lietuvos į Vilnių  susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Prie Seimo buvo statomos barikados, gyvu žiedu žmonės apsupo televizijos bokštą, budėjo prie Lietuvos radijo ir televizijos.

Praėjo jau dvidešimt metų, kai beginkliai žmonės įrodė, kad valia, laisvės troškimas yra stipresni ir už tankus. Lietuvos miestai susibūrė pagerbti šią datą, atminti žuvusiuosius, prisiminti tuos, kurie nepabijojo ir stojo prieš automatų vamzdžius susikibę rankomis.

Panevėžio miestas taip pat minėjo sausio 13-ąją, šiandien Laisvės aikštėje miesto meras Vitalijus Statkevičius kreipėsi į susirinkusiuosius. Skambant maršui buvo įnešta valstybinė vėliava, vėliau, giedant tautišką giesmę, ji buvo iškelta. Šia proga meras kvietė apsilankyti laisvės gynėjų dienai skirtuose renginiuose, skatino nelikti abejingais. Moksleiviai ir gimnazistai skaitė poeziją, atliko įvairius muzikos kūrinius. Buvo pastatyta speciali siena, ant kurios dėtos žvakutės, degintas atminimo laužas. Toliau skaityti Sausio 13-oji – laisvės gynėjų diena