Žymų Archyvai: laimingas

Laiminga senatvė

Mūsų skaitytojos Onutės laiškas:

„Laba diena. Noriu pasidalinti, kaip aš gyvenu su savo tėveliu. Galiu pasakyti, kad neblogai. Labai geras mano tėvelis, nors metų turi jau daug. Nugyventi visą 100 metų yra nuostabus dalykas. Kuomet kalbamės, tai jis, tarsi, gyva enciklopedija: prisimena ir Smetonos laikus, dar ir dabar mėgsta skaityti knygas. Apačioje keletas tėvelio nuotraukų. Vienoje iš jų užfiksuotas anūkės ir proanūkės apsilankymas. Kad tik būtų sveikatos, tikimės, kad sulauksime ir proproanūkų.

Onutė“

PIRMADIENIO KEISTENYBĖS

Pirmadienis. Ne veltui sunkiausia darbo savaitės diena. Štai ir man būdavo niekaip nesigalvoja, norint pirmadienio rytą ką nors parašyti į mūsų dienoraštį. Visgi savaitgalis mus kažkiek atpalaiduoja. Užsiimame dažniausiai kita veikla nei savaitės bėgyje, ilsimės ir darome tai, kas mums patinka.

Todėl tikriausiai ir turime tokias sunkias pasekmes pirmadienį. Nes vėl reikia grįžti prie rutininių dalykų, anksti keltis, skubėti ir taip toliau.

Žinoma, daugeliui pirmadienio sunkumas susijęs su papročiu savaitgalį paskirti įvairių alkoholinių gėrimų „testavimui“ ir „degustavimui“. Beje, man yra tekę lankytis keliuose degustacijos seansuose – dabar kalbu apie tikrąją degustaciją – kuriuos vedė gėrimų žinovas Dionizas Velička. Tai juose, patikėkite, nieko naujo nesužinojau. Išskyrus, kurios vyno rūšys labiau erotiškos, o kurios mažiau. Matyt, įmonių vakarėliams šie gėrimų žinovai ruošia specialias šou programas, kurios labiau skirtos pramogai, o ne supažindinti žmones su iš ties įdomiais faktais, kaip atpažinti gerą vyną nuo prasto.

Todėl mano žinios apie vyną baigiasi tuo, jog žinau, kad yra beaujolais (pranc. „božolė“) vynas. Tai pirmasis metų vynas, iš kurio sprendžiama, koks gausis vynas pabrandintas ilgesnį laiką. Be to, yra skirtingos pripažintos pasaulyje vynuogių rūšys, iš kurių spaudžiamas vynas. Tokios kaip chardonnay (pranc. „šardonė“) ar malbec (pranc. „malbek“). Galima ragauti paties įvairiausio chardonnay vynuogių vyno, gaminto Pietų Afrikos respublikoje, Čilėje, Ispanijoje ar Prancūzijoje. Jis gali netgi labai skirtis, nors ir pagamintas iš tos pačios rūšies vynuogių.

Na, gerai, gana man čia kalbėt apie tai, ko neišmanau. Kaip bebūtų, pirmadienį mes pamirštame visas degustacijas ar šiaip savo mielai praleistą laisvalaikį. Ir vėl stojam kovon su… Pačiais savimi? Gal reiktų pabandyti sureguliuoti mūsų laiką taip, kad jame nebūtų tokių smarkių duobių, kaip pirmosios savaitės darbo dienos.

Taip, taip. Mums visi gyvenimo mokymo vadovėliai šaukte šaukia: „būkite savimi, darykite tik tai, kas jums patinka, ir tik tada, būsite visiškai laimingi“.

Tikiuosi, mielieji senjorai, Jums nereikia aiškinti, kad laimė labai asmeniškas ir subjektyvus dalykas. Tad, šablonų čia negali būti. Be to, vienos tautos yra pesimistiškesnės, kitos lengviau priima išgyvenimus. Ir nieko čia nepakeisi. Tiesiog paprasčiausias alkoholizmas daugumai sukuria savaitgalio ir darbo savaitės santykio problemą.

Laimės turėtume ieškoti kasdien. Ir tuo pačiu nepamiršti, kad ji labai arti Jūsų. Dažniausiai viskas priklauso nuo staigaus praregėjimo, kurį patiriame po įvairių sukrėtimų. Nelaukime sukrėtimų. Praregėkime. Ir pirmadienis bus pati puikiausia diena.

JUOKITĖS Į SVEIKATĄ

Šypsena – tai puikus pratimas smegenims. Įrodyta, kad šypsodamiesi mes priverčiame susitraukti 15 įvairių mūsų veido raumenų. Atliekant įvariausias šypsenas galima išjudinti 230 iš 630 mūsų kūno raumenų. Įrodyta, kad šypsena priverčia žmogaus smegenis natūraliai išskirti į morfijų panašias chemines medžiagas, slopinančias infekciją ir skausmą. Be to, šypsena mažina streso hormonų koncentraciją ir aktyvina širdies ir kraujotakos darbą.

Šypsodamiesi 3-4 minutes pasiekiame tokį pat efektą kaip intensyviai treniruodami visą viršutinę kūno pusę. Norint nusikvatoti iš visos širdies jūsų smegenys privalės padirbėti su tomis kūno vietomis, kurių anksčiau nepaliesdavo, ir priversti judėti seniai nenaudojamus raumenis. Šypsena ir juokas priverčia kraują staigiai priplūsti į smegenis. Tai geras smegenų „praplovimo“ būdas. Tik 5 minutes šypsodamiesi turėsite daugiau naudos nei 5 valandas intensyviai treniruodamiesi. 10 – ties sekundžių šypsena prilygsta 3 minučių irklavimui.

Šypsena – tai vidinio džiaugsmo jūsų širdyse išraiškos būdas. Visi žmonės šypsosi, kai jaučiasi laimingi. Bet kaip vertinti šypseną be priežasties? Ar ji neatrodys nevykusi ir nenormali? Pabandykime mūsų minčių eigą pasukti į priešingą pusę. Tada tus taip, kad ne laimės pojūtis verčia mus šypsotis, o pati šypsena padaro žmogų laimingu. Taigi, mes šypsomės, kad taptume laimingais. Įrodyta, kad netgi lūpų kampučių pakėlimas, imituojantis juokingą šypseną iššaukia teigiamą organizmo biologinę reakciją. Iš kitos pusės, aktorius, ilgai vaidinantis tragiškas roles, įgyja padidintą depresijos riziką.

Pasistenkite kasdien šypsotis ir stebėkite, kaip keisis jūsų išvaizda ir gerės jūsų sveikata. Netgi sėkmė atsisuks į jus. Netausokite ir negailėkite šypsenų. Šypsokitės netgi tada, kai aplink nieko nėra. Juk šypsena yra jūsų viduje ir stengiasi išsiveržti. Tegul džiaugsmas ir laimė tampa natūralia jūsų būsena. Šypsokitės į sveikatą!

P.S. Juoko terapijos kursi pravedami www.gyvenimomenas.lt. Malonus renginys, kai visa žmonių grupė kvatoja iki ašarų.