Žymų Archyvai: Kultūra

III. Pokalbiai su mūsų autoriais: Stasys Liupkevičius

Su draugaukime. savo mintimis apie muziką, kūrybą ir gyvenimą dalinasi Stasys Liupkevičius. Kaip teigia aktyvus „Armonikos“ ansamblio vadovas – senjoras nėra profesija, tai būvis, kurį mes pasirenkame patys…

Buvote Lietuvos estrados žvaigždė. Į draugauki.me esate įkėlęs savo muzikos video. Išties džiugu Jus prisiminti ir pakalbinti. Įdomu, kaip prasidėjo ir vystėsi Jūsų muzikanto kelias. Ar tai Jums buvo artima nuo jaunystės?

Kiek pamenu, su muzika susijęs visas mano gyvenimas. Jau būdamas 5-erių metų pradėjau groti armonika. Šeimoje augome trys broliai ir sesuo. Visi buvome muzikalūs. Tėvelis grojo lūpine armonikėle, mama gražiai dainavo. Pirmoji pažintis su  profesionalia muzika  buvo Kauno J. Gruodžio konservatorija, kurioje studijavau liaudies instrumentus. Vėliau mokiausi vokalo paslapčių.   Studijuodamas dainavau Kauno Muzikiniame Teatre. Tuo pačiu metu grojau ir dainavau dainų ir šokių ansamblyje „Nemunas“ bei Medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblyje.

stasys liupkevicius
Stasys Liupkevičius

Toliau skaityti III. Pokalbiai su mūsų autoriais: Stasys Liupkevičius

UPĖTAKIŲ ŽVEJYBA AMERIKOJE

upetakiu zvejyba amerikojeŠiuo metu skaitau atsitiktinai namuose atsiradusią Gary Brautigan knygą “Upėtakių žvejyba Amerikoje”. Tai viena keisčiausių knygų, kurias teko vartyti. Tačiau turėdamas taip pat keistą įprotį bandyti įsigilinti į ne itin artimus dalykus ir juos suprasti, ir šį kartą nutariau perskaityti nestorą knygelę nuo pradžių iki galo.

Nors hipiai ir visos kitos kontrkultūros dažnai siejamos su negatyviais dalykais, kaip narkotikai, neribotos meilės išraiškų formos, atsakomybės nebuvimas ir kitokie nelabai moralūs dalykai, tačiau ši knyga nepaisant vos kelių naivių „laisvumo“ deklaracijos  epizodų yra labai geras egzistavusių visuomenės normų kritikos pavyzdys. Tačiau knygos titulavimas „hipių biblijos“ vardu yra gal kiek perdėtas (nors, žinoma, niekas negali ginčytis, kad knyga buvo parašyta 1967 m., kuomet hipių kultūra klestėjo ir tarsi laukė savo literatūrinio atsako, kuris pagaliau gimė), nes įžvalgi ir tiksli kritika reikalinga visuomet, nepaisant to ar egzistuoja įtakingos visuomenės grupės ar ne. K. Markso „Kapitalas“ buvo taip pat rimta ir specifinė ekonomikos mokslo studija, kurią kažkodėl ėmė ir pasisavino aktyvėjantis komunistų judėjimas.

„Upėtakių žvejyba Amerikoje“ yra nuolatinis laiko leidimas gamtoje. Kalnuose, šalia upių ar ežerų. Gaudant upėtakius, stebint aplinką. Turtingas yra tas pasaulis, kuris yra toli už miestų, toli nuo technikos ir nuo žmonių šurmulio. Turtingas ir ramus. Nes dauguma žmonių spiečiasi kažkur kitur. Keista, kad net praėjus nuo knygos išleidimo 43 metams niekas nepasikeitė. Kaimai tuštėja.

Toliau skaityti UPĖTAKIŲ ŽVEJYBA AMERIKOJE