Žymų Archyvai: kryžių kalnas

DRAUGYSTĖS TILTAS

siauliu-ir-jurbarko-parinsono-draugiju-susitikimas-098Sekundei įsivaizduokime, kad neliko tiltų. Baisu, ar ne?  Negana to, kad nutrūkus susisiekimui, kelionių, verslo planams,  nukentėtų ekonomika, žmonėms tektų ieškoti būdų kaip pasiekti savus ar draugus. Laimei tiltams negresia pavojus. Priešingai, sumanios  rankos  tvarko  senus  ir stato  naujus  modernius  tiltus.

Kokios rankos  stato draugystės tiltą? Iš tiesų  čia reikalingos ne tiek rankos kiek širdys. Įminkite mįslę“  kas be kirvio be kirvelio, be pjūklo  be pjūklelio tiltą pastatė“.  Atsakymas – Lietuvos  parkinsono ligos draugijos Jurbarko ir Šiaulių  skyrių nariai. Su daina  ‚‚Oi laukėm, laukėm mes svetelių  laukėm“ pasitiko  šiauliečius  jurbarkiečiai  jų sename, originaliame parke. Visa tolimesnė diena patvirtino, kad  iš tiesų buvome laukiami.  V. Grybo   muziejus,  Panemunės pilių  paslaptys,  Seredžiaus   apylinkių užburiantis grožis, jurbarkiečių svetingumas, išradingumas, gerumas ir paslaugumas visa tai ir dar daugiau  padarė  šią  šiltą,   nuostabią liepos  13  vasaros  dieną įsimintina.

Toliau skaityti DRAUGYSTĖS TILTAS

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Šis įvykis Šiaulių istorijoje – pirmas. Kai kurie bažnyčios tarnai ir, besidominantys Lietuvos naująja istorija, inteligentai  nustatė, kad ne tik pirmas bet iki šių dienų ir vienintelis įvykis ne tik Šiauliuose. 1988  metais tokio kunigų įsibrovimo į didelį, itin ateistinį-komunistinį kolektyvą buvo neįmanoma, todėl šviesios atminties a.a. mons. Kleopas Jakaitis ilgai abejojo, na žinoma, ir bijojo anos valdžios dar didesnės, dar papildomos neapykantos (tie kurių jis bijojo, dabar jie gana turtingi ir priskaitomi šių dienų „elitui“). Jaunas elegantiškas, inteligentiškos mąstysenos kunigėlis nieko nebijojo – jam reikėjo tik dekano leidimo.

Tuos, kurie susipažins su šiais, dabar tapusiais jau nepakartojama mūsų TAUTOS istorija, kviečiu, maldauju, …..  : „Šaukim, skatinkim meilę gimtajai Tautai įvairiausiais galimais ir ne galimais būdais, ne leiskim miegoti ant mūsų bočių nuopelnų, išsaugant savo palikuonims nors tai, ką dar truputį turim!“

Taigi:

ŠAUKSMAS NE TYRUOSE

Demokratinėse, laisvose šalyse laisvi piliečiai nieko nebijodami gali mąstyti taip, kaip jiems patinka, tėvai vaikus gali auklėti pagal savo įgimtą mentalitetą, pagal iš tėvų ir senolių perimtus papročius. Iš didžiosios lietuvių tautos dalies žmoniškoji priedermė buvo atimta. Tauta buvo nudvasinama ir naikinama. Manau, būtina prisiminti istorinį faktą, didžiajai Tautos daliai gana liūdną faktą, kai 1940-1941 m. m. Kaune minios žmonių su gėlėmis ir raudonais plakatais pasitiko okupantus, mažesniais mastais kažkas panašaus buvo beveik visoje Lietuvoje. Bet tai buvo mažuma, varganų žmonių ir šiaip žemo loginio mąstymo visuomenės dalis. Kaip ir visur, taip ir Lietuvoje atsirado kolaborantų, parsidavėlių ir kitokio plauko išgamų, jie išžudė ir žiauriausiais būdais nukankino tūkstančius darbščių, dorų valstiečių, inteligentų, buvusių nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojų, dvasininkų ir pan.

Toliau skaityti ŠAUKSMAS NE TYRUOSE