Žymų Archyvai: kompozitorius

Antrieji namų darbai

Visi mėgstame filmus (ir nesakykite kitaip, nes nepatikėsiu). Žinoma, mūsų skoniai skiriasi: vienam arčiau širdies komedija, kitam – tragedija. Spėliojame, kaip toliau klostysis įvykiai, po kaulelį narstom pagrindinius veikėjus, aptarinėjam autorius ir panašiai. Bet ar kada pagalvojote, kad kūrinio centre gali atsidurti ne aktorius, o… kompozitorius?

Sąžiningai pasakius, peno tokioms „erezijoms“ davė Gintauto straipsnelis apie Liudmilos Gurčenko atminimą. Susimąsčiau: koks filmuose muzikos vaidmuo? Peržiūrėjau mėgstamiausius – taip kilo mintis užduoti jums antruosius namų darbus.

Michael Nyman – įvairiapusė asmenybė, realizuojanti save kine, fotografijoje ir kitose srityse, tačiau bene geriausiai žinoma dėl filmams kuriamos muzikos. Siūlau pasižiūrėti „Fortepijoną“ (nuorodą rasite forume). Pamąstykite ir jūs: apie ką šis kūrinys, kodėl taip pavadintas, kas iš tiesų yra pagrindinis jo veikėjas ar veikėjai? Kelkite savo klausimus, žavėkitės, piktinkitės (tik nebūkite abejingi). Šį kartą laiko limito nėra, tad tikiuosi įdomios tęstinės diskusijos.

Sėkmės!

GRAŽIŠKIŲ BAŽNYČIOS VARGONAI

Įspūdinga šventė įvyko šių metų lapkričio 23 d. mūsų Gražiškių bažnyčioje. Čia pirmą kartą buvo atliekama bažnytinė muzika restauruotais vargonais. Juos naujam gyvenimui prikėlė broliai Sakalauskai. Na, o iki šios dienos tekdavo naudotis elektroniniu instrumentu, kuris, žinoma, neprilygsta akustiniam variantui.

Vargonų muzika stebuklinga, mistiška. Ji kupina nepakartojamos estetikos bei filosofijos. Nuostabiausias kūrinys vargonams man būtų Oginskio polonezas „Sugrįžimas į tėvynę“. Atrodo taip ir kyli aukštyn aukštyn kartu su muzika. Tą popietę mūsų bažnyčioje skambėjo Bacho, Hendelio, Naujalio sakralinės muzikos kūriniai. Koncertą vedė Suvalkijos ansamblis.

Galbūt kam nors bus įdomi Gražiškių bažnyčios istorija. Ji pastatyta 1881 m. – vargonai  1883 m. Jų meistras buvo lenkų kilmės Juzefas Šimanskis.  Restauracijos metu specialistai šias datas atrado vienoje iš vargonų triūbų. Instrumentu Gražiškėse pirmiausia grojo kompozitorius Sasnauskas, čia buvo pirmoji jo darbovietė (1883-1885m.).
Šie metai vargonų instrumentui – jubiliejiniai. Prieš 600 metų jie atkeliavo į Lietuvą. 1408 m. Marienburgo dokumentuose rašoma: Vytauto didžiojo žmonai Onai Kryžiuočių ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas padovanojo mažus nešiojamus vargonėlius. Manoma, jog tai ir buvo pirmieji vargonai tuometinėje Lietuvos teritorijoje. Gali būti, kad šis neįprastas muzikos instrumentas skambėjo naujai pastatytoje Trakų pilyje.

Vargonai pirmiausia paplito bažnyčiose. Juos dažniausiai statė klajojantys meistrai iš Lenkijos, Karaliaučiaus krašto ir Vokietijos. XVIIIa. vargonystė išpopuliarėjo ir Lietuvoje. Seniausi vargonai mūsų šalyje stovi Kretingos bažnyčioje: manoma, kad jie čia skamba nuo 1680 m. Patys didžiausi ir gražiausi šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Europos lobiu laikomi Įgulos bažnyčios vargonai Kaune. Nemažai senų vargonų išlikę Žemaitijoje. Vilkaviškio rajone vieni seniausių ir įdomiausių yra Vištyčio, Gražiškių ir Alksninės vargonai. Artimiausiu metu juos įvertins dr. Povilionis – vargonų specialistas.

Kiekvieni vargonai yra nepakartojami ir unikalūs, turintys tik jiems būdingą, išsiskiriantį skambesį.

Patricija

G. KUPREVIČIUS IR „KITA MUZIKA“

Mūsų tinklapyje esame jau kalbėję apie spaudą („Ką skaitote, senjorai?“, „Kiti lietuviški laikraščiai“) bei vis keistesnes visuomenės „informavimo“ formas įgaunančią žiniasklaidą („Mia ir Zvonkė: ar verta aptarinėti?“, „Realybės šou – Rinau šeimynėlė“, „Kinijoje Panda atsivedė palikuonių“). Ir ateityje, žinoma, nevengsime panašių temų. Juo labiau, kad informacija vis giliau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir buitį. Todėl analizuoti tai, kas vyksta aplink mus, yra reikalinga ir būtina.

Šį kartą norėtųsi pagirti Lietuvos antrąjį televizijos kanalą (LTV2), kuris, mano manymu, pagaliau sukūrė vieną originaliausių laidų savo tinklelyje. Šią televiziją aš žiūriu bene dažniausiai ir tai yra mėgiamiausias mano kanalas. Labai vertinu rodomą dokumentiką ir seną, klasika tapusį kiną. Tačiau lietuviškosios laidos man atrodė šiek tiek susiniveliavę ir daromos pagal vieną stilistiką tiek vaizdine tiek turinio prasme. Ir štai netikėtas atradimas. Įsijungęs praėjusį trečiadienį, vakare, šį kanalą išvydau kažką „kito“. Tai buvo kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus vedama laida „Kita muzika“.

Ekranas iš kart prikaustė mane dėka netradicinės istorijos, kuri buvo pasakojama ir analizuojama. Gal todėl kolkas negaliu pažymėti kokių nors laidos minusų, nes dėmesys buvo visai kitur. Laidos tema buvo vokiečių šiuolaikinės muzikos kompozitoriaus Karlheinz‘o Stockhausen‘o kūrinys styginių kvartetui. Visas įdomumas tame, jog šis kvartetas buvo atliekamas keturiuose aukštai danguje skraidžiusiuose malūnsparniuose! Laidoje buvo rodomos ištraukos iš filmo, specialiai sukurto apie šį kūrinį: repeticijos, aparatūros ir technikos ruošimas, atlikimas ir t.t.

Todėl labai smagu, kad ir mūsiškiai išdrįso imtis pristatyti labai mažai žinomus, tačiau revoliucingus, keičiančius šiuolaikinę meno kalbą kompozitorius ir jų muziką. Tikiuosi laida neišsikvėps ir sulauksime lygiai tokių pat netikėtų, tačiau smarkiai pasaulėžiūrą praturtinančių istorijų iš muzikos meno srities.

Sėkmės laidos kūrėjams!

Siūlau pažiūrėti pačią laidą ir pakomentuoti ar sutinkate su manimi ar nelabai:

Daugiau laidų galite pažiūrėti lrt.lt archyve

Giedriaus Kuprevičiaus asmeninė svetainė: http://www.giedriuskuprevicius.hmf.ktu.lt/