Žymų Archyvai: kepenų ligos

Arbatinis grybas

405px-Kombucha_MatureSusigundžiau kaimynės įkalbėta ir įsigijau naują „augintinį“. Apie arbatos grybą girdėjau jau ir ankščiau ir maniau, kad jo priežiūra yra sudėtingesnė. Pasirodo, kad jį prižiūrėti yra labai paprasta, o kai perskaičiau apie jo naudingąsias savybes, nuo kurių gausos net galva apsvaigo, labai apsidžiaugiau savo nauju „gyventoju“.

Grybo antpilas  – tai aromatingas, saldžiai rūgštus, gazuotas gėrimas. Jis gerai malšina troškulį ir gaivina. Antpilo sluoksnis priklauso nuo to, kiek ilgai jame laikomas grybas, kad gėrimas būtų skanus, grybą reikia kartą per savaitę perplauti drungnu virintu vandeniu. Prieš vartojimą antpilą kruopščiai perfiltruoti per kelis marlės sluoksnius. Išpilstytas į butelius antpilas šaldytuve gali būti laikomas ilgai ir tampa dar skanesnis. Arbatinio grybo antpile yra cukraus, organinių rūgščių (acto, askorbo, pantoteno, nikotino), įvairių fermentų, aromatinių medžiagų, nedidelis kiekis vitamino C.

Arbatiniu grybu gydoma skrandžio, bei žarnyno, kepenų, tulžies ligas, galvos skausmus, vidurių užkietėjimą. Kadangi augdamas grybas naudoja kenksmingąją šlapimo rūgštį, susidarančią antpile vykstant medžiagų apykaitai, taigi jo antpilas pasižymi antiseptinėmis ir anestezuojamosiomis savybėmis.

Toliau skaityti Arbatinis grybas

E – BAUBAS AR PAGALBININKAS?

e-baubas-ar-pagalbininkasKai Danutė perpasakojo tą dokumentinį filmą apie modifikuotus produktus, nejuokais susimąsčiau. Galvoju, suvalgyčiau modifikuotą produktą, kurio ląstelėse yra skorpionų genų, brrr… Turbūt visus tai nemažai gąsdina. Vakar Marijampolėje paklausiau Rimi parduotuvėje, ar turi duonos be mielių? Atsakė, kad neturi. Po to vėl klausiau, ar turi produktų be „E“? Atsakė, kad ne. Parvažiavus namo, pasiėmiau laikraščio iškarpą apie tuos maisto papildus „E“ ir nusprendžiau pagarsinti mūsų svetainėje. Kas neturite informacijos, nusirašykite.

Kartais mus  gąsdinanti raidė „E“ reiškia, kad produkte yra ES registruotų priedų. Dauguma tų priedų atitinka normas ir nėra kenksmingi. Vis dėlto perkant produktą, reikia žiūrėti į etiketę. Lietuvoje galima įsigyti produktų, kurie draudžiami kitose šalyse. Pavyksta prasprukti, nežinia kokiu keliu, pro maisto inspekcijos kontrolę. Draudžiamų maisto priedų standartų sąrašas:

E102, E110, E120, E150, E105, E111,

E126, E130, E152, E104, E122, E141,

E171, E477, E221, E222, E223, E224,

E124, E131, E142, E210, E212, E250,

E2551, E330, E311, E312, E313, E320,

E321, E322, E338, E339, E340, E341,

E407, E450, E461, E466, E211.

Dažniausi tokie priedai sutrikdo virškinamojo trakto veiklą, sukelia galvos skausmą, susierzinimą, nuovargio jausmą, depresiją, odos bėrimus, astmos priepuolius, alergines ir uždegimines reakcijas, kepenų ir inkstų ligas, vėžinius susirgimus, trombozes.

Įvairių saldiklių reikia vengti, ypač nėščioms moterims. Maisto dažai yra natūralūs ir dirbtiniai. Natūralių dažų gavyba yra labai brangi, todėl naudojami susintetinti dažikliai. Karamelės spalvos sintetiniai dažai būna dažniausiai  genetiškai modifikuoti. Ne visas „E“ reikšmes reikia įsidėmėti. Svarbiausios tos, kurias aprašiau. Visada reikia išsiaiškinti, ar dažiklis dirbtinis, ar natūralus. Dar šiandien „Ryto garsuose“ girdėjau, kad iš Kinijos atvežtuose produktuose yra medžiagos melanino, kuri labai nuodinga. Jos dedama, pavyzdžiui, į maistui skirtų dubenėlių gamybą. Jie būna labai pigūs. Jei iškyla neaiškumų galima konsultuotis telefono numeriu, kurį šiandien paskelbė radijuje. Jis nemokamas: 8 800 55551.

Jei valgysime natūralius produktus, šie rūpesčiai atkris.

Patricija

SVEIKA GYVENSENA

sveika-gyvensenaKol esame jauni, darome viską, kad sugadintume sveikatą, o vėliau pasiruošę atiduoti viską, kad ją susigrąžintume. Manau, kad šis posakis tinka ir senjorams. Kaip gi reikėtų sveikai gyventi? Atrodo, reikia tiek nedaug: kad būtų pilnavertis ir SAU tinkamas maistas, geras virškinimas ir normalus atliekų šalinimas, o taip pat tyras oras, kuriuo kvėpuojame, neužteršta aplinka, švarios mintys, nevarginantis mankštinimasis, pilnavertis poilsis ir miegas, gera nuotaika.

Švytintis veidas ir nepražilę plaukai – tai įrodymas, kad žmogus sveikai gyvena. Man ypač patiko dirbančio JAV chirurgo japono Chiromi Šinja mintys apie sveiką gyvenseną. Jis 45 metų laikotarpyje prieš pradėdamas gydyti ligonius, jų prašydavo užpildyti anketas apie jų gyvenimo būdą ir mitybą. Šių tyrimų išvada – daugelio ligų priežastis sąlygoja prasta skrandžio ir žarnyno veikla. Taigi, mūsų sveikata priklauso nuo to, kaip mes gyvename ir ką, ir kaip valgome. Žinoma, neturi būti jokių vidurių užkietėjimų, viduriavimų arba dujų kaupimosi virškinamajame trakte.

Svarbiausiu mitybos proceso elementu gydytojas Ch. Šinja įvardija kramtymą. Jo nuomone, kiekvieną maisto kąsnį reikia kramtyti:  ligoniams 70 kartų, o sveikiems žmonėms – 30-50 kartų. Sveikata gerės, jeigu maistas bus gerai sukramtytas, sumaišytas su seilėmis ir jau suvirškintas burnoje. Košes taip pat būtina kramtyti tiek pat kartų. Blogai sukramtytas maistas rūgsta skrandyje, ir susidaro daug toksinų, o tai jau yra ligų priežastis.

Sveikas maistas, pagal gydytoją Ch. Šinja, yra toks maistas, kuriame gausu enzimų (fermentų), o nesveikas – maistas, kuriame mažai arba visiškai nėra enzimų. Kuo vaisiai ir daržovės šviežesni ir užauginti derlingesnėse dirvose, tuo daugiau juose yra enzimų. Enzimai žūsta kaitinant maistą virš 48 °C. Štai dėl mikroelementų ir enzimų gausios želmenų sultys taip teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Bet kokie vaistai, alkoholis ir rūkalai – didžiausi nuodai. Reikėtų nevartoti pasenusio ir susioksidavusio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja rekomenduoja gerti tik švarų, be chemikalų vandenį 1 val. prieš kiekvieną valgį. Jokiu būdu negerti valgio metu ir pavalgius, nes prasiskies skrandžio sultys, ir pablogės virškinimas.

Gydytojas Ch. Šinja, išanalizavęs ir palyginęs žmonių, žoliaėdžių ir plėšrūnų gyvūnų dantis, jų kiekį ir kokybę, rekomenduoja, kad mūsų mityba būtų sudaryta iš 15% gyvulinio ir 85% augalinio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja kategoriškai draudžia visiems savo ligoniams ir sveikiems žmonėms gerti tiek juodą, tiek žalią arbatą ir valgyti bet kokius pieno produktus, ypač jogurtus ir bet kokį margariną. Jis teigia ir turi įrodymų, kad pieno produktai skatina osteoporozę, alergiją, diabetą, leukomiją ir kitas ligas. Mat, piene esantys oksidavęsi riebalai didina žalingų bakterijų kiekį skrandyje ir kenkia mikroflorai, o žarnyne formuojasi laisvieji radikalai ir toksinai – o tai ir yra ligų priežastis. Ch. Šinja atkreipė dėmesį, kad sergantieji onkologinėmis ligomis dažniausiai maitinosi gyvuliniu maistu, t.y. mėsos ir pieno produktais. Buvo atvejų, kai jis pakeisdavo šių ligonių mitybą (jiems sutinkant), ir be operacijos augliai sunykdavo. Žinoma, jeigu auglys didelis – atlikdavo operaciją. Ch. Šinja didžiuojasi, kad per jo 45 metų gydymo laikotarpį jam neteko išrašyti nė vieno mirties liudijimo. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu tinkamai maitintis ir sveikai gyventi.

1996 m. Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir socrūpybos Ministerija atsisakė termino „senatvės ligos“ (širdies, kepenų, kraujotakos, diabeto ir t.t.) ir jį pakeitė terminu „gyvenimo būdo ligos“. Ir mūsų šalies žmonės turėtų suvokti, kad ligų priežastis yra ne amžius, o gyvenimo būdas. Pakol kas mūsų Sveikatos apsaugos Ministeriją reikėtų vadinti Ligų Ministerija.