Žymų Archyvai: kalėdinis

Kalėdinis sveikinimas

Mieli draugimiečiai,

Kalėdinis sveikinimas
Kalėdinis sveikinimas

sveikinu Jus visus su Šventomis Kalėdomis. Nuolat stebiuosi, kad senjoriškame amžiuje laikas nė kiek nestabtelėjo ir gyvenimo tempas netapo ramesnis. Priešingai, jis ir toliau – galbūt ne taip sparčiai, tačiau pamažu – didina savo spartą. Neįtikėtina, kad su Jumis sveikinuosi jau ketvirtąsias Kalėdas! Ar gali būti kas nors nuostabiau, kaip sutikti didžiausias šventes su tokiu dideliu būriu draugų, skaityti jų linkėjimus ir sveikinimus?

Todėl ir džiaugiuosi kaip visuomet jau įprastais, bet man labai svarbiais dalykais. Labai malonu, kad skaitytojų ratas nuolat didėja. Kitas labai svarbus akcentas – per ketverius metus labiau subrendę Jūsų pasisakymai ir nuomonės. Brandą aš suprantu, kaip atviros savo asmeninės nuomonės raišką, kuri nėra pataikaujanti, gali būti kritiška ar tiesiog argumentuotai parodanti, kurioje vietoje diskusijos dalyviai ar įrašo autorius galėjo suklysti. Tik toks bendravimas gali būti tikras ir nuoširdus. Džiaugiuosi Jūsų įvairiapusiškumu, kai kurie esate pranašesni kompiuterinėmis žiniomis, kai kurie meniniais sugebėjimais, kai kurie aštriu žodžiu. Tačiau susikalbate ir sudarote unikalų junginį. Didžiuojuosi visais ir jaučiuosi šį nuostabų Kalėdų rytą tikrai puikiai. Dėka Jūsų.

Sveikinu dar kartą Jus visus, mielieji, ir linkiu ramių, atnaujinančių ir turiningų švenčių.

LAUKIMO ŠVENTĖ

Paskutinis Advento sekmadienis.

Uždegta paskutinė rausva žvakė ant Advento vainiko, reiškianti džiaugsmą.

Šis laikotarpis nuo senų laikų visiems buvo šventas, tuo pačiu susijęs su įvairiais prietarais. Iš tiesų paskutinieji metų mėnesiai – patys tamsiausi, o Adventas – tai pats niūriausias, pilnas netikrumo ir laukimo metas.

…baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,

kailinėliais baltais vaikšto šaltis rytais,

vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom…

Juk taip nedaug liko iki didžiosios Metų šventės, kai visų bažnyčių varpai, skelbs džiaugsmingą Kalėdų rytą.

Nagi pasvajokim, kad jau daug prisnigo, kad brendam per pusnis Kalėdų link. Kaip gerai, kad iki šių dienų dar gyvas paprotys baigiantis metams grąžinti visas skolas, su visais susitaikyti, kiekvieno atsiprašyti. Taip apsišvarinama siela, ne tik kūnas ar tolimiausios namų kertelės.

Nurimę, atgavę dvasinę pusiausvyrą, sutiksime Kūčių vakarą, turbūt patį svarbiausią šeimos šventės vakarą. Tam vakarui į šeimą turėtų sugrįžti visi, kurie buvo išsibarstę per metus, kurie pamiršę kelią namo.

Tegul visi langai tą vakarą būna šviesūs. Nederėtų pamiršti ir vienišių – giminaičių, kaimynų ar draugų, kuriems likimas gal pašykštėjo šeimos laimės, balto Kūčių stalo. Tą vakarą neturėtų likti nuskriaustų ar nelaimingų. Tegul kalėdaičio laužymas sujungia susvetimėjusias mintis, tegul sušildo sugrubusias širdis. Juk Kalėdos – stebuklų metas, kai ir vanduo virsta vynu. Kūčių naktį baigiasi senas ir prasideda naujas ciklas. Tai nepaprasta akimirka, kai pildosi visi kalėdiniai palinkėjimai ir burtai. Tad tegul įvyksta stebuklas, tegul visi žmonės vienu metu tampa laimingi, jautrūs ir pakantūs vienas kitam. Tenuslenka juodon naktin melas, pavydas ir apgaulė.

Su nauja viltimi atsinaujinkime save naujam prasidedančių metų ratui, kilimui aukštyn, į saulę, į šviesą.

Padėkime ant Kūčių stalo grūdų. Simboliškai. Ir palinkėkime, kad tie grūdai sėkmingai sudygtų. Nebūtinai žemėje. Tegul jie sudaigoja mūsų mintyse ir mūsų širdyse. Gerumo ir atlaidumo daigais. To mums dar labai prireiks. Belaukdami Piemenėlių mišių pamąstykime apie trapią būtį šioje žemėje. Tik nuo mūsų pačių priklausys ar paslaptinga šventinė naktis mums taps dvasinio atsinaujinimo riba.

…štai jau krenta baltos snaigės,

tokios baltos tartum raidės…

su baltai baltu sniegu aš linkiu daug dovanų…

Visiems smagių, turtingų ir prasmingų artėjančių Šventų Kalėdų.

Danutė