Žymų Archyvai: jaunimas

Apie žmonių diskriminavimą dėl amžiaus

diskriminacija del amziaus
Šiuo metu diskriminacijai dėl amžiaus skiriama per mažai dėmesio viešojoje erdvėje ir socialinėje politikoje.

Viso pasaulio visuomenė  sensta.  Šis demografinis procesas vyksta ir Lietuvoje. Mūsų visuomenėje vienas iš 5 žmonių yra sulaukęs 60 metų amžiaus. Didelė emigracija iš šalies pasiglemžia dalį jaunų, darbingo amžiaus žmonių, taigi problema tampa labai aktuali, o diskriminacija dėl amžiaus  yra opus  klausimas visiems žmonėms. Todėl, kad skirtingai nuo kitų diskriminacijos rūšių, diskriminaciją dėl amžiaus gali patirti kiekvienas žmogus bet kuriame savo gyvenimo etape. Aktualu, kad ir vyresnio amžiaus sulaukę žmonės galėtų kuo ilgiau likti darbingais, dalyvauti ekonominėje, kūrybinėje, gamybinėje veikloje, dalyvauti visuomenės gyvenime. Svarbu, kad žmonės į šią veiklą būtų be kliūčių priimami ir nebūtų išstumiami iš gyvenimo, ar diskriminuojami dėl amžiaus. Lygiai taip pat svarbu, kad ir jaunimas būtų įtrauktas į darbo rinką, nebūtų atstumiamas dėl darbo patirties nebuvimo. Kad jaunuoliai neemigruotų iš šalies, susidūrę su pirmaisiais sunkumais, įžengiant į darbo rinką. Lietuvoje jaunų žmonių (nuo darbo pradžios iki 30m.) gyvena apie pusę milijono, panašiai ir vyresnio amžiaus žmonių (50-70 m.) gyventojų. Lietuvoje gyvena apie  milijonas žmonių, potencialiai galinčių patirti diskriminaciją dėl amžiaus, taigi, praktiškai, kiekvienas iš mūsų.

Šiuo metu diskriminacijai dėl amžiaus skiriama per mažai dėmesio viešojoje erdvėje ir socialinėje politikoje. Vyresni žmonės yra išstumiami iš darbo rinkos vos sulaukę pensinio amžiaus, nors dar galėtų dirbti 10 metų ir ilgiau. Šių žmonių gyvenimas tampa tikrai liūdnas. Jie priklausomi nuo pensijos arba nuo socialinės paramos,  kuri neužtikrina būtinų žmogaus poreikių. Žmonės pradeda dažniau sirgti, jiems dažniau  reikalingos socialinės paslaugos.

Amžiaus suvokimas visuomenėje vaidina pagrindinį vaidmenį, tuo pačiu tampa ir didele kliūtimi. Apklausų duomenimis dauguma žmonių mano, kad vyresnis amžius yra neigiamas faktorius norint dalyvauti darbo rinkoje. Taip galvoja dauguma  Europos Sąjungos gyventojų įskaitant ir lietuvius.  Vyrauja nuomonė, kad labai mažai galimybių turi žmogus perkopęs 50 metų ribą. Toks žmogus susiduria su sunkumais ir kliuviniais būti paaukštintu darbo vietoje, gauti  siuntimą kvalifikacijai kelti.

Toliau skaityti Apie žmonių diskriminavimą dėl amžiaus

Emigracija – prapultis ar išsigelbėjimas?

„…Tegul meilė Lietuvos

Dega mūsų širdyse..“

Migracijos mastai lyginant 2009 metus su 2010 išaugo beveik 400 procentų.
Migracijos mastai lyginant 2009 metus su 2010 išaugo beveik 400 procentų.

Ar vis dar dega Vinco Kudirkos minėta meilė tėvynei lietuvio širdyje? O gal neseniai papūtęs vakarietiškas vėjas „sėkmingai“ užgesino ilgus metus brandintą, uoliai saugotą jausmą? Pažvelgus į šiandieninę šalies situaciją, į Lietuvą it skęstantį laivą paliekančius tautiečius, imi beviltiškai ieškoti atsakymo į iškilusius klausimus: kas atsitiko, ar emigracija iš tiesų žada prapultį tėvynei ir čia likusiems žmonėms?

Masinė lietuvių emigracija jau tapo viena aktualiausių, neklysiu sakydama, skaudžiausių problemų mūsų visuomenėje. Statistikos departamento duomenimis daugiau nei pusė milijono Lietuvos piliečių išvyko ieškoti laimės svetur. Tokie duomenys gąsdina ne tik valdžią, bet ir daugelį žmonių. Įdomu tai, kad net Antrojo pasaulinio karo metu šalis prarado mažiau žmonių nei paskelbus nepriklausomybę. Viena dėstytoja teigė, jog dėl tokių sparčių emigracijos srautų ir mažėjančio gimstamumo mūsų valstybė po kokių 200 metų išnyks  iš pasaulio žemėlapio. Negi Lietuva taps dar viena prarastąja Antlantida, būsimoms kartoms girdėta tik iš senolių pasakojimų ir istorijos vadovėlių? Taip, tokios mintys baugina… Tik radę tinkamą problemos sprendimą, galėsime išvengti liūdnos ateities.

Toliau skaityti Emigracija – prapultis ar išsigelbėjimas?

AR REIKALINGI SENJORAI VISUOMENEI?

Eilinį kartą benaršydamas internete labiausiai mane dominančia senjorų tema, aptikau įdomų, o gal tiksliau būtų sakyti keistai įdomų straipsnį, kurio pavadinimas skamba taip: „Apklausa: dauguma lenkų mano, kad senjorai yra reikalingi.“ Pilną straipsnį galite perskaityti paspaudę šią nuorodą. O štai trumpa ištrauka:

„Lenkijoje 87 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, jog 60 metų ir vyresni žmonės reikalingi visuomenei ir tik 9 proc. mano, kad senjorai – tai tautos našta, tokius viešosios nuomonės tyrimo agentūros CBOS apklausos duomenis paskelbė Lenkijos naujienų agentūra PAP.“

Mano dėmesį patraukė o po to ir gerokai sutrikdė straipsnio pavadinime skambančio klausimo formuluotė, t.y. vieni žmonės apie kitus mano, kad jie yra reikalingi arba nereikalingi visuomenei. Pradžioje pamaniau, kad tai eilinis ir jau standartu žurnalistų tarpe tapęs raštingumo nebuvimas, tačiau kalba visgi eina apie socialinę apklausą, o jos klausimai ir temos paprastai formuluojamos aiškiai ir konkrečiai. Todėl žvilgnis nukrypo į tyrimus organizavusią agentūrą ir, žinoma, ten pasiliko. Tiesą sakant, nėra labai ką pridurti. Jūs turbūt ir patys jaučiate šios apklausos rengėjų požiūrį apskritai į žmogų ir save pačius. Kažin ar toks požiūris šiuo metu labai paplitęs ar tai tik jo pradžios išraiška?

Nemanau, kad senjorai šiuo atveju yra kažkuo išskirtiniai. Juk galėtume organizuoti ir kitokias labai panašias apklausas, pavyzdžiui: „Apklausa: dauguma lenkų mano, kad jaunimas yra reikalingas“ arba „Apklausa: dauguma lenkų mano, kad vaikai yra reikalingi.“ Čia kalba eina ne apie socialinę žmonių kategoriją, o apie tam tikrus mąstymo pokyčius kurie vyksta.

Kol neaptikau šio straipsnio, tokių klausimų ir minčių, atrodo, lyg ir nekildavo. Kas bus toliau? Nežinau.

Galbūt ir jūs esate susidūrę su  panašiais dalykais, ką apie tai manote? O gal šią temą aš ėmiau ir išlaužiau iš piršto?