Žymų Archyvai: hipertenzija

Kodėl ūžia ausyse?

Ūžesysausyse (tinnitus)- nemalonus jausmas, pasireiškiantis daugeliui žmonių. Jis gali būti jaučiamas labai įvairiai: kaip dūzgimas, švilpimas, zvimbimas, skambėjimas, upelio čiurlenimas ir pan.  Ūžti gali vienoje arba abejose ausyse, protarpiais arba nuolatos. Dažniausiai ūžimas ausyse trukdo normalią žmogaus veiklą bei neleidžia susikaupti bei pailsėti.

Priežastys, galinčios sukelti ūžesį ausyse:

  • ausies struktūrų (nervo, sraigės) pažeidimas
  • patirtos galvos smegenų traumos
  • ilgalaikis triukšmo poveikis
  • padidėjęs spaudimas galvos smegenų kraujagyslėse
  • vartojami vaistai (jų šalutinis poveikis)
  • skydliaukės ar kitos ligos

Toliau skaityti Kodėl ūžia ausyse?

HIPERTONIJA

Nerasime žmogaus negirdėjusio ar nieko nežinančio apie šią ligą. Tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių fiziologinių žmogaus negalavimų. Mūsų giminėje ši liga buvo labai dažna (sirgo mano senelis, taip pat tėvas), tad persidavė ir man. Galima sakyti, jog nuo pat jaunystės daktarai pastebėjo manyje šią bėdą ir visuomet patardavo vengti sunkių fizinių darbų.

Mediciniškai kalbant, hipertonija arba hipertenzija yra arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Hipertonijos priežastis gali būti savaiminė (paveldimumas ir kt.), tuomet ji vadinama tiesiog hipertonine liga. Tačiau hipertoniją gali sukelti ir kiti veiksniai, vadinamosios antrinės priežastys: inkstų ligos (glomerulonefritas, lėtinis pielonefritas, tuberkuliozė, hidronefrozė), endokrininės ligos (akromegalija, Icenkos ir Kušingo sindromas), širdies ir kraujagyslių pakitimai (aortos vožtuvų susiaurėjimas, arteriosklerozė), galvos smegenų kraujagyslių ligos, smegenų navikai, infekcinės ligos (difterija, poliomielitas). Hipertonija gali atsirasti ir nuo kai kurių vaistų (kortikosteroidų, ovuliaciją slopinančių preparatų).

Plačiau pakalbėsime apie hipertoninę ligą, apie gydymo būdus ir atsiradimo priežastis, nes šia liga sergančiųjų pasaulyje smarkiai daugėja. Mirčių sąlygotų hipertoninės ligos skaičius taip pat sparčiai auga. Hipertonija įtariama, kuomet sistolinis (didesnysis skaičius, atspindintis širdies susitraukimo sukurtą spaudimą) kraujospūdis būna didesnis už 140, o diastolinis (mažesnysis skaičius, atspindintis spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis) didesnis nei 90 mm gyvsidabrio stulpelio.

Tiksli hipertoninės ligos priežastis nėra žinoma. Šiai ligai „padeda“ atsirasti nuolatinis stresas, pasikartojančios neigiamos emocijos, paveldimumas, nutukimas, cukrinis diabetas, didelis valgomosio druskos vartojimo kiekis, hipodinamija (mažas fizinis aktyvumas). Tikriausiai šie išvadinti veiksniai pagrindžia tą faktą, kad hipertonija labiausiai paplitusi ekonomiškai stipriose ir išsivysčiusiose šalyse.

Nekreipiant dėmesio į hipertoniją, ši liga gali smarkiai progresuoti. Spaudimas metams bėgant didėja. Pradžioje buvęs 160/95 mm Hg vėliau jis gali didėti iki 180/105 mm Hg ir daugiau. Pagaliau hipertonija gali išprovokuoti hipertonines krizes, kurių metų ištinka miokardo infarktas ar smegenų insultas ir žmogus gali mirti.

Kaip kovoti su hipertonija? Būdai, kaip ir daugelio kitų ligų atvejais, yra iš tiesų labai paprasti. Atrodo, tiek nedaug reikia ir būtų galima užkirsti kelią hipertonijos progresui ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę. Tačiau, kažkodėl, kas yra elementaru ir paprasta, žmogui labai sunku vykdyti.

Patarimai yra daug kartų visiems girdėti – kuo daugiau dėmesio skirti aktyviam poilsiui: bent valandą į dieną skirti pasivaikšiojimui, dviračiui, darbui kieme, sode ar kitai aktyviai veiklai, kuriai reikia fizinių jėgų. Tačiau šiuos užsiėmimus reikia daryti palengva ir neskubant, kad kraujospūdis staiga nepakiltų. Reikia tiesiog klausytis savo kūno.

Antsvoris bei nesveika mityba kraujospūdžiui kenkia bene labiausiai. Todėl nedelsdami keiskite savo mitybos įpročius: badauti nederėtų, bet stenkitės vartoti mažiau riebaus maisto, daugiau žalių daržovių ir vaisių, džiovintų vynuogių ir abrikosų.

Hipertonininkams ypač patartina maitintis dažniau (4-5 kartus per dieną), bet mažesniais kiekiais. Taip šidris gauna mažesnį apkrovimą ir spaudimas išlieka mažesnis nei privalgius per vieną  prisėdimą labai daug. Juk būna, kad sakome „ot privalgiau“ ir sunkiai begalime atsistoti nuo stalo, tai pagalvokit, koks tuomet krūvis tenka širdžiai.

Apie alkoholį tubūt neverta pakartoti? Galbūt tik tai, kad pavartojus alkoholio hipertoniko savijauta iš ties pagerėja, nes kraujagyslės prasiplečia ir kraują širdis lengviau skirsto po mūsų organizmą. Tačiau praėjus kuriam laikui kraujagyslės susiaurėja ir žmogus jaučiasi dar blogiau, nes širdis grįžta į įprastinį režimą, negana to eikvoja jėgas valydama organizmą nuo nuodingų alkoholio medžiagų.

Stenkitės mažinti stresą, veikdami kuo daugiau sau malonių ir įtampos nereikalaujančių užsiėmimų. Ir, žinoma, kuo labiau klausykitės, ką bando pranešti Jūsų organizmas ir kuo labiau stenkitės pažinti save. Tuomet atrasite pačius tinkmiausius vaistus nuo visų ligų.