Žymų Archyvai: gyvenimo būdas

Kur link veda sveikos mitybos manija?

Perdėtas sveikos mitybos propagavimas vadinamas -  ortoreksija.
Perdėtas sveikos mitybos propagavimas vadinamas - ortoreksija.

Kiekvienas žino, jog sveikas gyvenimo būdas prasideda nuo sveikos mitybos, tačiau mitybos baimė – gali būti kitos ligos pradžia.

Pastaruoju metu plačiai paplito įprotis skaityti maisto produktų etiketes, atidžiai sekti jų sudėtį bei jos pakitimus. Po šitokio kulto sveikos mitybos straipsnių, televizijos laidų bei gydytojų pasisakymų, to ir reikėjo tikėtis, tačiau liaudies išmintis byloja: „Kas per daug tas nesveika“ .

Anot S. Bretmano, kuris parašė knygą „Naudingi produktai: kaip nugalėti tinkamos mitybos maniją“.  Saikas yra būtinas, nes kitaip maitinimasis tampa gyvenimo tikslu, o tai gali sutrikdyti asmeninius santykius ir tokius žmones padaryti socialiai izoliuotus. Perdėtas sveikos mitybos propagavimas vadinamas –  ortoreksija. Jei žmogus labai rūpinasi savo sveikata, tai dar nereiškia, kad jis yra ortoreksikas.

Toliau skaityti Kur link veda sveikos mitybos manija?

SVEIKA GYVENSENA

sveika-gyvensenaKol esame jauni, darome viską, kad sugadintume sveikatą, o vėliau pasiruošę atiduoti viską, kad ją susigrąžintume. Manau, kad šis posakis tinka ir senjorams. Kaip gi reikėtų sveikai gyventi? Atrodo, reikia tiek nedaug: kad būtų pilnavertis ir SAU tinkamas maistas, geras virškinimas ir normalus atliekų šalinimas, o taip pat tyras oras, kuriuo kvėpuojame, neužteršta aplinka, švarios mintys, nevarginantis mankštinimasis, pilnavertis poilsis ir miegas, gera nuotaika.

Švytintis veidas ir nepražilę plaukai – tai įrodymas, kad žmogus sveikai gyvena. Man ypač patiko dirbančio JAV chirurgo japono Chiromi Šinja mintys apie sveiką gyvenseną. Jis 45 metų laikotarpyje prieš pradėdamas gydyti ligonius, jų prašydavo užpildyti anketas apie jų gyvenimo būdą ir mitybą. Šių tyrimų išvada – daugelio ligų priežastis sąlygoja prasta skrandžio ir žarnyno veikla. Taigi, mūsų sveikata priklauso nuo to, kaip mes gyvename ir ką, ir kaip valgome. Žinoma, neturi būti jokių vidurių užkietėjimų, viduriavimų arba dujų kaupimosi virškinamajame trakte.

Svarbiausiu mitybos proceso elementu gydytojas Ch. Šinja įvardija kramtymą. Jo nuomone, kiekvieną maisto kąsnį reikia kramtyti:  ligoniams 70 kartų, o sveikiems žmonėms – 30-50 kartų. Sveikata gerės, jeigu maistas bus gerai sukramtytas, sumaišytas su seilėmis ir jau suvirškintas burnoje. Košes taip pat būtina kramtyti tiek pat kartų. Blogai sukramtytas maistas rūgsta skrandyje, ir susidaro daug toksinų, o tai jau yra ligų priežastis.

Sveikas maistas, pagal gydytoją Ch. Šinja, yra toks maistas, kuriame gausu enzimų (fermentų), o nesveikas – maistas, kuriame mažai arba visiškai nėra enzimų. Kuo vaisiai ir daržovės šviežesni ir užauginti derlingesnėse dirvose, tuo daugiau juose yra enzimų. Enzimai žūsta kaitinant maistą virš 48 °C. Štai dėl mikroelementų ir enzimų gausios želmenų sultys taip teigiamai veikia žmogaus organizmą.

Bet kokie vaistai, alkoholis ir rūkalai – didžiausi nuodai. Reikėtų nevartoti pasenusio ir susioksidavusio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja rekomenduoja gerti tik švarų, be chemikalų vandenį 1 val. prieš kiekvieną valgį. Jokiu būdu negerti valgio metu ir pavalgius, nes prasiskies skrandžio sultys, ir pablogės virškinimas.

Gydytojas Ch. Šinja, išanalizavęs ir palyginęs žmonių, žoliaėdžių ir plėšrūnų gyvūnų dantis, jų kiekį ir kokybę, rekomenduoja, kad mūsų mityba būtų sudaryta iš 15% gyvulinio ir 85% augalinio maisto.

Gydytojas Ch. Šinja kategoriškai draudžia visiems savo ligoniams ir sveikiems žmonėms gerti tiek juodą, tiek žalią arbatą ir valgyti bet kokius pieno produktus, ypač jogurtus ir bet kokį margariną. Jis teigia ir turi įrodymų, kad pieno produktai skatina osteoporozę, alergiją, diabetą, leukomiją ir kitas ligas. Mat, piene esantys oksidavęsi riebalai didina žalingų bakterijų kiekį skrandyje ir kenkia mikroflorai, o žarnyne formuojasi laisvieji radikalai ir toksinai – o tai ir yra ligų priežastis. Ch. Šinja atkreipė dėmesį, kad sergantieji onkologinėmis ligomis dažniausiai maitinosi gyvuliniu maistu, t.y. mėsos ir pieno produktais. Buvo atvejų, kai jis pakeisdavo šių ligonių mitybą (jiems sutinkant), ir be operacijos augliai sunykdavo. Žinoma, jeigu auglys didelis – atlikdavo operaciją. Ch. Šinja didžiuojasi, kad per jo 45 metų gydymo laikotarpį jam neteko išrašyti nė vieno mirties liudijimo. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu tinkamai maitintis ir sveikai gyventi.

1996 m. Japonijos sveikatos apsaugos, darbo ir socrūpybos Ministerija atsisakė termino „senatvės ligos“ (širdies, kepenų, kraujotakos, diabeto ir t.t.) ir jį pakeitė terminu „gyvenimo būdo ligos“. Ir mūsų šalies žmonės turėtų suvokti, kad ligų priežastis yra ne amžius, o gyvenimo būdas. Pakol kas mūsų Sveikatos apsaugos Ministeriją reikėtų vadinti Ligų Ministerija.


KITI LIETUVIŠKI LAIKRAŠČIAI

Tikiuosi nesupykinau „Kauno dienos“ skaitytojų praeitame dienoraščio įraše apie lietuviškąją spaudą. Net ir pats norėčiau tikėti, kad situacija kitokia, nes buvau uolus šio laikraščio skaitytojas. Gal tiesiog mano akys mane apgauna. Būkite geri ir pabandykite paneigti mano žodžius, rašydami komentarus.

Tikrai nemėgstu būti kandus ir visuomet stengiuosi įžiūrėti visuose reiškiniuose pirmiausia teigiamus dalykus, tačiau norisi būti ir objektyviam. Ypač kai rašai tekstus, kuriuos skaito daug žmonių.

Apie lietuviškąją žiniasklaidą yra ne kartą sakyta, kad ji priklauso keletui didžiulių verslo grupuočių. Šios valdo pačias įvairiausias informacijos priemones: laikraščius, radijo stotis, televizijas, interneto portalus ir kt. Pats šis faktas nėra blogas savaime. Juk žiniasklaida yra lygiai toks pat verslas kaip ir šimtai kitų. Tačiau šis verslas organizuojamas taip, kad tos stambios grupuotės išsidalinę beveik visą žiniasklaidos rinką Lietuvoje ir įsiterpti į ją laisvesniam ir nepriklausomam žodžiui yra labai sudėtinga. Todėl ir neturime „normalios“ spaudos ir jau antrą dešimtmetį Lietuvos žmonėms apie tam tikrus dalykus formuojamas teigiamas požiūris, o apie kitus – neigiamas. Ir mes turime būti tikrais akrobatais, kad atskirtume pelus nuo grūdų. Galbūt reiktų jau mokyklose vaikus mokyti, kaip atskirti užsakomuosius straipsnius nuo tikro įvykio atvaizdavimo?

„Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“ – visi, tarsi vieno ir to paties žurnalisto prirašyti lapai. Beveidžiai leidinukai. Balansuoja ant „gyvenimo būdo“ koncepcijos ir subjektyvios tiesos svarstyklių. Žinoma, juose dirba ir tikrų profesionalų. Ir tikrai būna džiugu, kuomet aptinki įdomius straipsnius ar parašytus laisvai nuo tam tikrų įsipareigojimų ar interesų. Tačiau „aptikti“ reiškia gana rimtą inteletualinį darbą.

Dar kita kategorija laikraščių, tai „Vakaro žinios“, „15 minučių“ ir panašūs. Šių leidinių koncepcija yra pramoga ir mes veltui gaišim laiką, bandydami ieškoti juose bent kiek rimtesnio skaitymo. „15 minučių“ išsiskiria tik tuo, kad yra nemokamas. Tuomet ir žiūrime į tokį laikraštį atlaidžiau. „15 minučių“ pagrindinė idėja, kuri gimsta galvoje besklaidant puslapius, yra tokia: jeigu nemokamai – tai galima spausdinti maždaug bet ką ir bet kaip.

Visgi turime mes ir gana rimtos spaudos. Tai „7 meno dienos“, „Nemunas“, „Šiaurės Atėnai“. Bet kažkodėl man norisi šiuos laikraščius vadinti „kitu kraštutinumu“. Nemažai esu jų pervertęs ir vėl laikas nuo laiko nusiperku panagrinėt, gal kas pasikeitę. Tačiau toks jausmas, kad ten dirbantys žmonės rašo dievams. Labai sunkūs tekstai, labai sudėtingai narpliojamos paprastos problemos. Itin intelektualu, protinga ir šalta. Atrodo, jog menininkai ir kultūrininkai rašo sau ir nori, kad kuo mažiau žmonių pasiektų jų žodis.

Tyrimų agentūros Lietuvoje laikas nuo laiko renka objektyviausią laikraštį. Spėkit, kad dažniausiai laimi šį konkursą? Kokio leidinio dar nepaminėjau? Tai yra „Verslo žinios“. Tai retas atvejis, kuomet nesinori abejoti tyrimų rezultatais. „Verslo žinios“ tikrai labai įvairiapusis laikraštis tiek temų tiek nuomonių požiūriu. Būtų šaunu, jeigu šis dienraštis leistų papildomą leidinį tiek pagal temas tiek pagal kainą prieinamą didesniai daliai žmonių ir taip „augintų“ naują supratingesnę lietuvių kartą. Tačiau galbūt ne tik „Verslo žinioms“ galime patikėti šią misiją? Ar turit kitų pasiūlymų?<–>