Žyma: Gyvenimas

  • GYVENIMO SKYLĖ

    Kodėl mes kartais pasielgiam ne taip, kaip reikia? Kodėl būnam neteisingi sau, kitiems – saviems ar svetimiems? Ar ne todėl dažniausiai skaudžiai nukenčiame? Ką dėl to reikia kaltinti? Nuovargį? Krizę? O gal patį gyvenimą?… Ir dar: ar reikia gyventi teisingai? Būtent toks klausimas. Nors klipas ir psichoabsurdinis, jame yra gyvenimiškos tiesos – nužmogėjimo, gobšumo, nesiskaitymo…

  • SENIUKAI

    Kad Lietuva sensta – šventa tiesa! Jaunimas išdumia į užsienius, tvirtai pasiryžęs sugrįžti kai pasens. Hmmm….ar tikrai? Gal gi gyvenkime taip, kad nereiktų bėgti iš namų ir kad nereiktų po to sugrįžti, nes viskas bus neatpažįstamai pasikeitę, gal net susvetimėję, nors ir žolė ta pati, ir medžiai tie patys… Gal gi reiktų gyventi šiandien, palaikant vienas kitą…

  • SUPERMAMA

    Šiais įvairių keistenybių laikais visi, norėdami apginti save, išmoko būti kaprizingais ir jautriais. Niekas negalvoja ar teisingai elgiasi, nes stumia nepamatuoti jausmai. Žmogus būtų kur kas laimingesnis, jei mažiau pats save graužtų už vienkartines smulkmenas. Laikinai sutrinkame ir pritylame tik tada, kai pamatome kitokius žmones. Kitokius, nes jie ne tokie kaip mes. Bet gerai įsižiūrėkim…

  • DIDŽIOJI SAVAITĖ

    Nesiimsiu dabar aiškinti Velykų šventės prasmės ir reikšmės. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis krikščionis tai žino. Žinią apie Kristaus prisikėlimą amžinąjam gyvenimui tėvai perduoda vaikams iš kartos į kartą. Net ir gūdžiu sovietmečiu ši šventė nebūdavo tarp labiausiai užmirštųjų. Velykos švenčiamos kasmet nevienodai. Nuo pavasarinės ekvinokcijos, t.y., to momento, kai diena ir naktis susilygina visose…

  • LIKIMO FILOSOFIJOS

    Kristina – dailininkė. Dar ji moko piešimo įgūdžių pačius mažiausius – pradinukus. Kristinos namai man panašūs į margą pievą, kur telpa viskas – raudonos tulpės, saulėgrąžų laukas, namelis prie miško, daugybė žmonių, banguojanti jūra… Tai vis jos auklėtinių darbeliai. Jų pilna visuose kambariuose, koridoriuje, net valgomajame. Ten virš stalo kabo ryškiai mėlynas ežeras, nusėtas lelijomis,…

  • SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJA

    Palaidojom šešiolikmetį – nusižudė.  Jaunas, gražus, gyvybingas ir kūrybingas žmogus. Pasiturinti ir tvarkinga šeima, visos durys į ateitį atviros. Liko gitara ant sienos ir kraują stingdantis motinos klyksmas prie kapo duobės. Diena buvo tokia pati kaip ir kitos, tekėjo ir leidosi saulė, juokėsi žmonės ir žaidė vaikai. Tik vienu žmogučiu liko mažiau. Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties…

  • SUSITAIKYTI SU SAVIMI

    Kai man į rankas pateko knygutė apie Feng Shui, pagalvojau kokie tai niekai, argi gali taip būti? Teko skaityti dar daug kartų, kad suprasčiau prasmę ir esmę. Žinoma, nepavirtau didžiąja freken Bok ir nepuoliau viso buto pertvarkyti pagal rytietiškus patarimus, bet kai kuriuos baldus pastumdžiau, o artimiausiu metu ruošiuosi daryti didžiąją metų reviziją drabužių spintose. Feng…

  • ZITOS DIENORAŠTIS

    Sveiki, gavome laišką iš ko gero aktyviausios draugauki.me lankytojos Adelės. Štai jis: MŪSŲ ZITA Pasigirsiu… turtingas mūsų Jurbarkas. Džiaugiamės, kad miestas įsikūręs ant trijų upių krantų, didžiuojamės palei Nemuną nusidriekusiomis pilimis ir t.t., tačiau didžiausi turtai slypi kitur. Tai žmonės. Kartais tokie paprasti, lyg niekuo neišsiskiriantys. Šį kartą aš kalbėsiu apie Zitą, dažniausiai vadinamą Zitele.…

  • “MAŽOS MAŠINĖLĖS”

    Turėjau aš per savo ilgą gyvenimą pačių įvairiausių automobilių. Nebuvau verslininkas, tad jų nekeičiau itin dažnai, tačiau visgi per šešiasdešimtį metų manasis mašinų parkas suskaičiavo šešis skirtingus modelius. Taip išeina, kad jeigu pradėjau važinėti maždaug sulaukęs dvidešimties, tai vidutiniškai vienas automobilis man tarnavo 6-7 metus. Tačiau įvertinus tai, kad savo pirmuoju automobiliu „Žiguliais” važinėjau apie…