Žyma: Gyvenimas
-
GYVENIMO SKYLĖ
Kodėl mes kartais pasielgiam ne taip, kaip reikia? Kodėl būnam neteisingi sau, kitiems – saviems ar svetimiems? Ar ne todėl dažniausiai skaudžiai nukenčiame? Ką dėl to reikia kaltinti? Nuovargį? Krizę? O gal patį gyvenimą?… Ir dar: ar reikia gyventi teisingai? Būtent toks klausimas. Nors klipas ir psichoabsurdinis, jame yra gyvenimiškos tiesos – nužmogėjimo, gobšumo, nesiskaitymo…
-
SENIUKAI
Kad Lietuva sensta – šventa tiesa! Jaunimas išdumia į užsienius, tvirtai pasiryžęs sugrįžti kai pasens. Hmmm….ar tikrai? Gal gi gyvenkime taip, kad nereiktų bėgti iš namų ir kad nereiktų po to sugrįžti, nes viskas bus neatpažįstamai pasikeitę, gal net susvetimėję, nors ir žolė ta pati, ir medžiai tie patys… Gal gi reiktų gyventi šiandien, palaikant vienas kitą…
-
SUPERMAMA
Šiais įvairių keistenybių laikais visi, norėdami apginti save, išmoko būti kaprizingais ir jautriais. Niekas negalvoja ar teisingai elgiasi, nes stumia nepamatuoti jausmai. Žmogus būtų kur kas laimingesnis, jei mažiau pats save graužtų už vienkartines smulkmenas. Laikinai sutrinkame ir pritylame tik tada, kai pamatome kitokius žmones. Kitokius, nes jie ne tokie kaip mes. Bet gerai įsižiūrėkim…
-
DIDŽIOJI SAVAITĖ
Nesiimsiu dabar aiškinti Velykų šventės prasmės ir reikšmės. Manau, kad kiekvienas save gerbiantis krikščionis tai žino. Žinią apie Kristaus prisikėlimą amžinąjam gyvenimui tėvai perduoda vaikams iš kartos į kartą. Net ir gūdžiu sovietmečiu ši šventė nebūdavo tarp labiausiai užmirštųjų. Velykos švenčiamos kasmet nevienodai. Nuo pavasarinės ekvinokcijos, t.y., to momento, kai diena ir naktis susilygina visose…
-
LIKIMO FILOSOFIJOS
Kristina – dailininkė. Dar ji moko piešimo įgūdžių pačius mažiausius – pradinukus. Kristinos namai man panašūs į margą pievą, kur telpa viskas – raudonos tulpės, saulėgrąžų laukas, namelis prie miško, daugybė žmonių, banguojanti jūra… Tai vis jos auklėtinių darbeliai. Jų pilna visuose kambariuose, koridoriuje, net valgomajame. Ten virš stalo kabo ryškiai mėlynas ežeras, nusėtas lelijomis,…
-
SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJA
Palaidojom šešiolikmetį – nusižudė. Jaunas, gražus, gyvybingas ir kūrybingas žmogus. Pasiturinti ir tvarkinga šeima, visos durys į ateitį atviros. Liko gitara ant sienos ir kraują stingdantis motinos klyksmas prie kapo duobės. Diena buvo tokia pati kaip ir kitos, tekėjo ir leidosi saulė, juokėsi žmonės ir žaidė vaikai. Tik vienu žmogučiu liko mažiau. Savižudybė – tai aktas, kurio metu asmuo savo paties…
-
“MAŽOS MAŠINĖLĖS”
Turėjau aš per savo ilgą gyvenimą pačių įvairiausių automobilių. Nebuvau verslininkas, tad jų nekeičiau itin dažnai, tačiau visgi per šešiasdešimtį metų manasis mašinų parkas suskaičiavo šešis skirtingus modelius. Taip išeina, kad jeigu pradėjau važinėti maždaug sulaukęs dvidešimties, tai vidutiniškai vienas automobilis man tarnavo 6-7 metus. Tačiau įvertinus tai, kad savo pirmuoju automobiliu „Žiguliais” važinėjau apie…